Naujoji bažnyčia

*Naujoji bažnyčia buvo apšviesta stiprių žibintų. Elizabeta staptelėjo.'Gal užeiti?'- pagalvojo ji ir priėjusi prie durų jas truktelėjo.'Užrakintos'- nusivylė ji. Jau buvo benueinanti. Kia pastebėjo , kad vienas iš bažnyčios langų yra praviras. Pribėgusi užuodė žmogų. Vis dėlto įšoko pro langą ir net nežvilgtelėjusi į miegantįjį nuėjo link durų. Kiek paklaidžiojusi atsidūrė patalpoje, kur aukojamos mišios.*
'-Turbūt čia tinkamiausia vieta praleisti likusią naktie dalį.'
*Tylutėliai sumurmėjo ir atsisėdo ant suolo.*
'-Jei turėčiau sparnus būčiau angelas nuostabus,
Palaimingas dienas verčiau ant smilgos ilgos.'
*Ji pa niūniavo ir nutilo. Giliai susimąsčiusi ėmė tyrinėti centrinį altorįų.'Man labiau patinka senovinės bažnyčios: Dievo Motinos katedra Paryžiuje arba Milano katedra Italijoje'- pagalvojo ir užlėkė laipteliais į choro patalpą. Atsisėdo prie sintezatoriaus ir ėmė groti Mocarto „Mažają nakties serenadą“. Pagrojusi ji nušoko apačion. Šį kartą įsitaisė klausykloje. Elizabeta tyliai sukikeno. Staiga pašoko ir, išlaužusi spyną, išbėgo į lauką pro paradines bažnyčios duris, ir dingo tamsoje.*

Privažiavęs sustoja ir išlipa.
Pavaikščiojęs aplink pastatą įėjo vidun. Nustraksėjo prie centrinio altoriaus. Į jį piktai žiūrėjo dvi senos bobulytės. Santiago pasisuko į jas ir pamojavo.
-Sveikos bobutės.
Linksmai pasisveikino ir nusijuokė.
'-Vaikeli,- drebančiu balsu nusistebėjo bobulytė su milžinišku apgamu ant nosies.-Šventoje vietoje taip niekas nesielgia.'
Jai pritariamai linkčiojo kita kuriai ant galvos styrojo pavieniai plaukai.
-Na jūs ir panašios į raganas.
Burbėdamos bobutės išvadino jį neišauklėtu jaunikaičiu ar kažkaip panašiai. Santiago apsisukęs ant kulnų džiaugsmingai nusižvengė ir išbėgo iš bažnyčios. Sėdęs į savo mašiniuką nuvažiavo.