Carlisle & Esme's Room

*Ieina, tyliai uzdaro duris ir persirengia baltu kostiumu*
"Esme, mieloji.."
*Uzdaro spinta ir prieina prie lovos*
"Kas negerai?"

"Ne tokia sena tu ir buvai.."
*Sypteli ir paima Esme uz rankos*
"Tu man visada buvai ir busi tobula.."
*Maloniu zvilgsniu pazvelgia i Esme ir nuejes prie staliuko pasikvepina. Tada vel gryzta prie Esmes*
"Juk zinojau kad liksi tokia visa gyvenima. Jei nepatiktum - nebuciau vedes"

"Nebuk tokia pesimiste. Tarp manes ir Victorios nieko nera"
*Sypteli prisiglaudzia prie zmonos*

"Jei kalbant apie amziu - as daug senesnis."
*Pertraukes Esme, ja visiskai uztildo buciniu*

*Ima glostyti jos nugara, rankas*

*Tesia bucini ir braukia delnu per jos skruosta*

"Nejaugi tu taip manimi nepasitiki?"
*nueine prie spintos ir atremia i ja galva*
"Kodel mes...."
*Nutyla*

*'Ir kodel viskas taip?'.. Truputi pakelia tona*
"Su akiniais nuo saules buvau todel, kad mano akys buvo raudonos! Taip! Jos buvo raudonos, nes man buvo ikistas prakeiktas zmoniu kraujas ir pateiktas kaip voveraiciu.."
*Atsisuka*
"Jei tu dar nesupratai - as del taves padariau tai ko nekenciu... Man teko pasalinti visa ta krauja.. Ir ass tai padariau, kad dar karta nesusipykti su tavimi! Su moters diena, brangioji!"
*Prieina, arsiai pabuciuoja Esmes lupas ir iseina trenkdamas durimis..*

*Ieina, nusivelka chalata ir atsidares spinta svarsto ka apsirengti*

*Uzsideda baltus marskinius, tamsius dzinsus, baltus sportbacius. Atsisukes i veidrodi pastebi, jog kazko truksta todel uzsideda juoda skrybele ir uzsirisa kaklaraisti. Tada Carlisle ciumpa chalata ir iseina*

*Įeina, numeta naujus raktelius ant krėslo, o pats prisėda ant lovos ir žiūri i lovos kraštą. Ima murmėti*

"Noriu likti, noriu nuskęst tavyje..
Jūra, bangos vėl liečia mane, sniegas tirpsta ir žvaigždės arčiau..
Stiklą tu sudaužyk jeigu tu jauti.."

*Pamažu jis pajunta virpančius depresijos ar beprotystės akordus savo balso stygose, o gal tik mintyse. Jis toliau pats save gąsdindamas lieja mintis*

"Tai ką tau parodė akys buvo netiesa, netiesa – buvo šaltos naktys..
Tai ką tu manai, tai ką tu žinai, tai ką tu matei – nėra visa tai, galbūt tai netiesa.."

*Jo kūnas suvirpa jauduliu ir jis lėtai, ramiai užsimerkia bei paskleidžia po kambarį kraupiai sudrebėjusį atodūsį. Jis jos laukia..*

*Ima susirupinanciomis akimis vis ziureti i duris, i zeme, tada vel i duris, vel i zeme ir taip be galo*