Santiago

-Netiki manimi?
Demonstratyviai nulenkia galvą ir paleidžia Carmen.
-Kai manai, kad suradai ją.
Nusigręžk - tai tik ūkai.
Melodinku balsu uždainavo.
-Dėl laimės teks tau pakovoti -
Dabar paskęski tylumoj.
Pakėlė galvą ir pažvelgė į Carmen.

*Linksmai žiūrėjo, kaip jis dainavo.*
-Hm.. Tavo kūrybos?
*Šyptelėjo.*

Linktelėjo ir vėl nuleido galvą.
-Patiko?
Tyliai paklausė.

*Prisėdo ant netoliese esančio suoliuko.*
*Užkėlė koją ant kojos ir perbraukė ranka plaukus.*
-Ne mano mėgstamiausias žanras, bet visai nieko.
*Sukikena.*

-O koks tavo mėgstamiausias?
Pažvelgia į Carman ir nusišypso.

-Klasika.
*Nusišypso.*

-Na operečių dainuoti nemoku.
Nusijuokia.
-Bet mielai apsilankau operoje ar orkestro pasirodymuose.
Paspiria akmenuką.
-Na, moku groti smuiku, fortepijonu ir vargonais.
Sumurma.

*Pakelia antakį.*
-Tai tu dar ir muzikantas?
*Šypteli.*

-O ką nesimato, kad toks esu?
Nusijuokia.

-Matosi matosi.
*Sukikena ir pradeda sukti plaukų sruogą.*

-Tavo labai dailios rankos.
Prisėda šalia ir paėmes ją už rankos pabučiuoja pirštų galiukus.

(prieina nes kazkodel jo labai pasiilgau)
-Sveiks grazuoli
(juokias)

-Hm, orginalus komplimentas.
*Šypteli.*

-Sveika.
Prisimerkia.
-Mes pažįstami?
Ironiškai išsišiepia.

-Tu cia manes klausi ar mes pazistami ?
(pakreipia galva)

-Taip jusų panele.
Vos sulaiko juoką.

-Eik tik baik juokus
(trenkia jam silpnai i galva ir uzkrenta ant jo netycia)

-Ai.
Susiima už galvos.
-Kas čia per neleistini veiksmai?
Atstumia ant jo užkritusią Drew.

*Atsistoja ir nusišypso.*
-Aš gal jau eisiu.
*Mirkteli.*
-Iki.
*Šypteli.*

-Iki gražuole.
Pamerkia akį.

*Sukikenusi dingsta medžiuose.*

(pasiziuri)
-Labai grazu
(megina galvoti)
-Kai tu isvaziavai zinai kad man buvo skaudu ?
(megina kalbetis rimtai)

-Įsivaizduoju.
Ironiškai nusišypso.
-Drew užsidariusi savo kambaryje lieja ašaras ir tyliai meldžiasi, kad grįžčiau.
Nusijuokia.

-As visiskai nebejuokauju
(rimtai pasako)
-Man tikrai buvo nelengva...
(paziuri)
-Jei tu nori as galiu iseiti
(megina sypsotis)

Taip pat surimtėja.
-Tu bent suvoki kaip mane išgąsdinai su ta lėle?
Susiraukia.
-Aš siaubingai bijau lėlių...
Sumurma jis ir nusisuka.
-O tą kartą kai padegiau tavo lėlę aš buvau žiauriai išsigandęs.
Ima nervingai skabyti žolę.