*Įėjusi į balkoną, uždaro už savęs duris ir atsisėdusi į kėdę lengvai atsidūsta, žiūrėdama į nuostabųjį sodą.*
Vic, geriau nė būti negali!
*užsimerkia ir sušunka, žinodama, kad ji išgirs. Tada pasėdi kelias minutes. Atsimerkusi žvilgteli į laikrodį ant rankos, atsistoja ir nueina į kambarį, tikėdamasi, kad suspės susiruošti*