Koridorius

"Kad jau paminėjai..." *pakilsčioja vieną, po to kitą antakį ir pirštu užrietė šviežiai išaugusi ūsą* "čia yra karališkojo ispaniško tamsausiaus, korėto, karčiojo, retojo šokolado spalva. sutrumpintai: KITKKRŠ. Ištark... "

*Rėkia* "PER DAUG!!!!!!!! PER DAUG ŠŠŠŠŠ !!!!!!!!!" *Taip, aš kilmingas. ką, nesimato? argi mano ūsai tau nieko neprimena? pasufleruoti? N.. N... Ned.... F...F...Flll...Fland...Flande e e r?*

"TAAAAAIIIP" *pats rėkia ir šoka viliotniį* "žianai vieną tų Nedo sūnų? vyresnėlį? garbanių? Tai va, jo palatos draugo antros eilės pusseserės trečio vyro įsūnio meilužės brolio žmona turėjo šunį, kurio ketvirtos eilės pusbrolio proproprosenelio šeimininkas, toks urologas buvo mano proproproposenelio sugyventinis."

*Apsidžiaugia* "Ir tu pastebėjai? Aš visą laiką klausiu Bellos, ką tau primena mano ūsai, o ji visokias nesąmones apie arklio uodega murma. štai kur atsakymas : pavasario lietus ir žiedai!!"

"Paaats žinau" *svaigsta sugdamasis ratu, staiga sustoja* "o kas tu tokia? atėjai aplankyti Lils?"

*miega stovėdamas. staiga užknarkia ir pasikaso ūsą, po to ausį*

*Prabunda ir mieguistai dairosi.* "Vėsoka čia, ne?" *Pažiūri sau uz nugaros, kur pacientų chalatas neslėoė subinės.* "Na, bent čia nenuskuto. Ir patogu, kai staiga prispiria." *Iš kart prisiminė Jasperą*

*Apsidairo kur cia bėgti bet apsigalvoja ir tik trypčioja viena koja į dainos (Jonis - Bajorėlis) ritmą.* "Nu... so..? Nieko nežinau. Tiksliau žinau, bet tai priklauso nuo to, kiek tu prisimeni."

"Eik jau. Naujyn tik gražyn" *pamokomai mosikavo pirštu*

"EIK TU..." *užrietė nosi* "tu man nebe drauge."

"Nu IR GeRai" *papute lupa ir nuejo i savo palata.*

*pashnibzhdom kreipėsi į Alecą* "Tu nori, kad tavo tetulė pasveiktų? aš žinau puikų vaistą"

-idemiai klausau
*ramiai paklause Alec*