Apleistas Dvaras

Gal..
*žvilgteli į dvarą*
Užeikim į vidų, apsižvalgysim.

Gal rasim saldainių*nusijuokia ir žengia vidun*

Kur jau ne
*taip pat nusijuokia ir nueina paskui*

Taigi,čia tuščia...
((Mano skype streikuoja,damn it.))

((pastebėjau ;/))
*apsidairo*
Kažin kodėl aš čia viską atsimenu?
*pasuka už kampo, kur stovi pianinas*

Pianinas?Moki groti?

Šiek tiek.
*perbraukia per klavišus*
Bent jau, kažkada mokėjau.

Na,aš groju tik laidotuvių maršą*nusijuokia*
Gal pabandysi pagrot?
((Būsim kaip Bella su Edva ))

Galiu pabandyt, bet jei nieko gero nesigaus, nesakyk, kad neperspėjau.
*šypteli ir atsisėdus prie pianino iš pradžių paspaudžia vieną klavišą. Tada pradeda skambinti melodiją, kurią atsimena iš seniau. Suklydusi atsisuka į Victorią*
Nieko gero.

((you wish.. ;DD))

Na,nieko nepadarysi*nusijuokia*
Beje,kaip pavalgei?

*prisimena vyriškį*
Galėjo būti ir skaniau, bet nemanau, kad būsiu tokia ištroškus. Kelias dienas nieko negėriau..

Na va,o dar sakei,kad nenori valgyt.Jau temsta*pasižiūri į sutemas*

Parvežti tave namo?

Taip,tikriausiai jau reikia grįžti.

*eidama link mašinos taria Victoriai*
Ačiū už viską.

Tikrai nėra už ką*nusišypso ir įsėda į mašiną*

*nuvažiuoja Victorios namų link*

*Pravaziuoja pro uzmiesty ir pastebi apleista dvara*
"Apziurinekit kas pro langus cia visur pilna puikiu pastatu"
*sumurma ir tyliai nusijuokia nuo savo vaidybos*

Maura tyliai atėjo prie dvaro. Čia jai patiko. Ji pravėrė duris ir užlipo į antrą namo aukštą.

Viskas skendėjo dulkėse ir keistuose, nosį kutenančiuose kvapuose. Šiaip Maura nemėgo tokių vietų, tačiau šis dvaras jai buvo kažkoks magiškas - tiesiog traukte traukė ją.
Mergina apžiūrinėjo kambarius - tušti arba pustuščiai, apstatyti senoviniais baldais, apleisti, tačiau kartu ir kažkuo elegantiški. Vien mintys, kad kažkada šioje vietoje virė gyvenimas Maurą tiesiog užvaldė. Ji puikiai save įsivaizdavo sena viktorijos laikų suknele sėdinčią prie prašmatnaus stalelio dideliu veidrodžiu ir besižavinčią savo atvaizdu.
Maura nusičiaudėjo. Dulkės kuteno jos gana žmogišką nosį.
Eidama iš kambario į kambarį ji svarstė, kodėl ši vieta jos negąsdina. Juk tenka pripažinti, kad senas apleistas dvaras tiesiog pats kalba už save : čia puiki vieta siaubo filmams. Bet Maura nebijojo.
Užėjusi į vieną kambarį ji atkreipė dėmesį į langą. Jį atsidariusi ji į plaučius giliai įkvėpė miško kvapo. Dulkės staiga labai apsunkino ora name. Maura grakščiai išsiropštė pro langą ir keliais lengvais šuoliais atsidūrė ant stogo. Nuo čia atsivėrė puikus vaizdas ir mergina sužavėta sekė miško gyvenimą.

Maura žiūrėjo kaip pirmyn atgal zuja žmonės , tiksliau vampyrai - juos tapo taip lengva atskirti! Seniau, kur tik begyvendavo, savo blyškia oda ji išsiskirdavo iš minios, bet čia... Išsiskiria labiau tie, kurie sugeba parausti...
O juk taip neturėtų būti...
Ji dar kiek pasedėjo ant stogo - oras čia buvo gaivus, o ir vaizdas gniaužė kvapą.
Tačiau laikas nestovėjo vietoje. Maura pajuto žmogiškuosius poreikius - ji visą dieną nieko neturėjo burnoje.
- Per vieną dieną du kartus imti pavydėti vampyrams... tai jau darosi nesveika,- pasakė ji sau ir pavartė akis.
Greit keliais šuoliais ji atsidūrė ant žemės. Nuo džinsų ir korseto ji nusivalė prikibusias dulkeles ir nulėkė mišku.

*Mergina letai ejo taku ir sustojo, pamaciusi didziuli,sena dvara.Mergina priejo prie duru ir su pirstu perbrauke per jas Hmm....Sis dvaras jau labai senas....Niekas cia negyvena....Misa nejucom syptelejo ir iejo i nama.Visur buvo nesvaru ir pilna dulkiu.Mergina eme apziurineti kambari po kambario...Kol po kiek laiko visas dvaras jau buvo jos paziure.tas....Misa pati sau susnibzdejo panoisei.*
-Mmm..Kokia grazi vieta..Ir kaip as jos anksciau nepastebejau?...Galeciau cia ir dazniau ateiti...Cia taip ramu...Aplinkui nieko nera....
*Mergina pati sau issisiepe , staiga pamaciusi pianina ir atsisedusi prie jo, atidare ir atsargiai paspaude viena nata ir kruptelejo nuo garso....Misa syptelejo ir pradejo groti gerai zinoma vaikystes daina ir kartu dar nejuciom ir pradejo dainuoti....*

*Po kiek laiko ji baige ir uzsikisusi savaja auksine sruoga uz ausies, zvilgtelejo i paveiksla virs pianino ir syptelejo.Jame buvo vaizduojamos grazios, juodos rozes.Misa perbrauke su pirstu per pianino klavisus ir susirauke, pajutusi staiga stipru skausma kakle ir uzdejusi ranka ant kaklo, stipriai suspaude ta vieta ir jai per mintys prabego visos vaikystes zodziu nuotrupos Nekenciu ju...Nekenciu.....Mergina uzsimerke Jie..Vampyrai...Jie mane suvalgys....Kraujas.....Balta oda.....Kraujo istroskusios akys....Gelbekit...Kas nors.....Ne.....Bijau ju.....Misa staigai atsimerke ir papurciusi galva, nuvijo salyn mintys ir apsilaize lupas....*

*Mergina nejuciom uzdejo ranka ant kaklo ir svelniai perbrauke per ji**
-Is vis kam as cia atvykau?Cia pilna zmoniu, ypac vampyru.....Ir dar kazkokie keisti kvapai sklando....
*Misa nezymiai susirauke ir patrauke ranka nuo kaklo*
-Ir kodel man taip?Kodel negaliu but normalus zmogus arba tiesiok vampyre.....Kodel turiu but vidurije, tarp dvieju rasiu?...
*Merginos skruostais nuriedejo asaros....Ji nezinojo atsakymu i siuos klausymus....*

*Atvažiuoja prie apleisto dvaro.Jasper sėdi mašinooje susinėręs rankas ant krūtinės ir nebyliai žiūri į radija grojantį "Britney spears-Womanizer"visiškai nekreipdamas dėmesio į linksmai judančia Alice*