Svetainė

"atleisk. nesusivaldžiau"

* Prieina prie Bellos Su švelnia išraiška veide. *
" Žinau Mieloji, tu nenorėjai. "
* Paglosto skruostą ir nusišypso *

"ko nenorėjau?" *surimtėja*

* Irgi surimtėja *
" Tai tu norėjai... mane rimtai pabučiuot? Tau nesvarbu kad mano burnoje pilna nuodų, kuriais galiu tave paversti pabaisa? "
* Su pasišlykštėjimu paklausė *

"man tai visiškai nerūpi. man rūpi tik tu" *šelmiškai nusišypso*

" Užtat man rūpi.. Tiesiog, na nedaryk taip. Perspėk "
* Nusišypso *

"gerai"

"Čarlis grįžo. Susitiksime mano kambary. Čiau " *ir leido Edwardui dingti*

*Įžengia į namus ir smalsaudamas apsidairo*
"Bells? Čia tu?"

"taip" *pribegusi apkabina* "kaip sekėsi darbe?. valgysi makaronų?"

"Velnias" *nusikeikė jis ir tuoj pat išsigandęs pažvelgė į dukrą* "Tik tu nesikeik. Šiaip jau aš parsivežiau kai ko gardaus"
*išsitraukia čipsus ir alų, tada alų užkiša sau už nugaros ir vaizdžiai parodo akim į čipsus* "Nesuviliosiu?, Aišku, po makaronų"

*Ir nelaukdamas atsakymo pasuka virtuvės link*

"Puiku. Aš jau pavalgiau.. buvau su Jacob Port Angele.. juk tu to norejai"

"Puiku" *Čarlis likntelėjo patenkintas ir nuėjo įsidėti makaronų. Jei tik jam kaip nors pavyktų supiršti Jacobą ir Belą...
JIs atsisėdo valgyti, alaus dėžę pasistatęs palei kojas. Išsitraukė butelį ir ėmė užgerinėti makaronus*
"Taigi..." *KAip čia geriau paklausus?* "Kaip laikosi Jacobas? KAs naujo?"

"normaliai" *meluoja net nemirksedama* "o gal man padarysi išimtį už tai? Gal leisi toliau draugauti su Edward'u?"

*Jam tai nepatiko... Aišku, teisybė Belos pusėje, tačiau jaunajam Cullenui dar reikės pasistengti. Kažkoks įtartinas jis.*

"Tu, aišku žinai, kad Jacobas puikiai mokosi.. ir tu jam patinki. NA, žinai"

*Jis specialiai ignoravo Edvardo dalį. Kai liks vienas, gerai apie tai pagalvos, tad kolkas geriausias atsakymas - tyla*

"bet teti.. aš myliu Edward'ą... nesupranti tu kaip aš kasdien kankinuosi nematydama jo šalia savęs?" *pasipiktina*

*Kramto kramto kramto. Ta visa meilė iš hormonų - pagalvojo jis.*

"Bell, aš tik noriu, kad būtum laiminga. Viskas. Paduok man alaus. Ak, tiesa" *Alus taigi po kojomis.*

"Jau paruošei pamokas?"

"viską padariau" *nuliūsta* "tu nesupranti manęs. man jau gana viso šito" *nulekia į savo kambarį*

"Bells!"

*nu velnias. reikia negalima taip palikti. Gaila makaronų, bet jis pasikelia, pasiema čipsus ir pasuka laiptų link.*

*Jis pažiūrėjo į šaltus makaronus. suaimanavo ir įsijungė televizorių. Jam labai skaudėjo širdį, reikėjo gi kažkaip užsimiršti. Ir vis tas Cullenas klatas!*

"Bells! Brangute, nulipk žemyn, turiu tau staigmeną"

*nieko neradusi išbėga į kiemą*

"Belle, šį vakar turiu tau staigmeną. Apsirenk. aaa. tu apsirengusi. Važiuojam"

"negi pas Cullenus?"

*pakraipo ūsus ir automatiškai pakeičia planus*
"Kaži ar nekviestiems būtų mandagu, bet taip, pas Kalenus. "