Baldų parduotuvė

-O kiek man duotum,-gudriai nusišypso galvodama, kad ko gero neatitinka savo amžiaus.

"Hmm..."
*susimasto*
"Gal kokius dvidešimt"
*šypteli*
"Tai kiek tau?"

Elija išsišiepė.
-Prašovei. Man 18,-mirktelėjo.
-Ketverius metus esu vampyrė,-atsiduso ir perbraukė ranka per maikutę.

"Ketverius metus..."
*susimasto*
"Tikriausiai šaunu būti 18"
*nusišypso*

Elija gūžtelėjo pečiais.
-Aš jaučiuosi kaip 22. Kaip ir turėtų būti,-atsidūsta.

"O per tuos keturis metus tik vieną syki ir tebuvai pas tėvus?"
*perbraukdama per salo paviršių paklausia*

-Du,-šypteli Elija ir priėjusi prie patinkančios spintelės žvilgteli į ją.
-Jie mano, kad studijuoju universitete.... Dar kelerius metus galėsiu juos aplankyti, bet vėliau nebe,-liūdnai atsidūsta ir pažvelgia į savo batus.

*Prasižioja, bet susilaikiusi sučiaupia kietai lūpas*
"Paskubėkime"
*dirbtinai nusišypso*
"Noriu kuo greičiau įsirengti savo kambarį"
*tyliai atsidūsta*

Kilsteli antakį ir išsitiesusi šypteli.
-Ir vėl kažką norėjai pasakyti? Juk sakyk... Nieko blogo,-mirkteli ir priėjusi prie pardavėjo sumoka už baldus.

"Tau liūdna, nes už kelių metų nebegalėsi aplankyti savo tėvų?"
*ramiai paklausia*

-Taip... Žinoma,-liūdnai ištaria, bet tuoj pat nusišypso.
-Tačiau galėsiu matyti brolį,-mirkteli ir išeina su Emiley iš parduotuvės.

Aš jau matau iškart,kad čia nieko gero nėra*tik įžengusi pro duris pradeda panikuoti*
Iš vis,čia kažkoks sandėlys...*nužiūri pardavėjus ir pagalvoja,kad jų uniformos klaikios*

*iejes vidun tvirciau suspaudzia jos ranka prisimines praeita ju bendra apsipirkima*
-ramiau ((mazule xDD)
*pakeles akis i Vic svelniai syptelejo*

Aš rami((pupuli,rrrar))*atsisuka į Alec,bet veide šypsenos nėra*
Man čia nepatinka*nutempia jį tolyn prie sofų ir susiraukia visas apžiūrinėdama*
O gal geriau neskubėti ir nepirkti bet ko?*stengiasi neprisiliesti prie jokių baldų*
Galbūt ką nors Paryžiuje gražaus rasiu*'ir patogaus'-pagalvoja*

-jai tik nuo to tau bus lengviau ir vel sypsosies,as uz
*spusteli jos ranka*
*juos pastebi sales darbuotojas,priejes godziai nuzvelgia Vic "gal galeciau p.."
jam nespejus baigti sakinio Alec ji pertrauke*
-ne mes patys!
*sypsena dingo jis piko..*

*Vic nusišypso ir vėl nusuka akis į sofas.Jos baisios baisios baisios...*
Mielasis,ko rėkauji?*prisitraukia Alec arčiau savęs ir tada pamato darbuotoją,jos akys sužiba,bet jam nusišypso dirbtinokai*
Atleiskit,paauglystė*nuseka akimis nueinantį darbuotoją*
O jis kraupokas*sukikena ir vėl atsisuka į Alec*
Gal dingstam iš čia?

*Alec tyliai urzgia,nulydedamas darbuotoja*
-eime..
*vis dar suirzes pasako jis*

Alec,kas yra?*pasilenkia prie jo ir tyliai paklausia*
Juk jis tik dirbo savo darbą...*laikydama jį už rankos atsidaro duris ir išeina į gatvę*

*Eli įžengia į parduotuvę, apsidairo. Pamačiusi patikusią sofą ją nusiperka. Nenorėdama gąsdinti pardavėjo paprašo padėti išnešti pro galines duris.*
'-O kuo jūs ją vešite?'
'-Turėtų atvažiuoti sunkvežimis. Manau jūsų man daugiau nebeprireiks.'
*Ji nusišypsojo. Žmogus nepatikliai pasižiūrėjo į ją ir nuėjo į pastatą. Tuo tarpu Eli užsimetė ant pečių sofą ir nuskuodžia į mišką. prie namelio medyje.*

*Atbėgo į baldų parduotuvę.*
'-Sveiki man reikia plačios lovos, milžiniškos spintos, poros minkštų fotelių, raudonmedžio stalo ir kėdės.'
*Paddavėjas padavė katalogą. Eira pašnairavo į jį ir, greitai išsirinkusi, užsisakė.*
'-Kada atvešite?'
'-Rytoj apie pietus...'
'-Štai adresas.'
*Apsisukusi išėjo. Jos akys buvo juodos kaip anglis. 'Reikia užkąsti'. APsidairė ir nubėgo link parko.*