slaptas uzmiescio pozemis: katakombos

-Cia?-paklause rodydama i katakombas.
-Cia jie ilsisi?-nuleido akis zemyn.

'Ne. Nupiešiau juos nes labai jų pasiilgau.O šitas..'
*Parodo pirštu į dailų vaikiną*
'...buvęs mano vaikinas'

-Tai jie gyvi?-nusisypso Elija.
-As savuju irgi pasilgau,-nuleidzia galva ir paspiria akmenuka.
-Kas jis?-paklausia zvilgtelejusi i vaikina piesinyje.

'Ne jie negyvi.Motina ir mano geriausi draugai mirė ankščiausiai'
*Liūdnai pažvelgė*
'Šitas vaikinas paaukojo viską kad mane rastų.Aš jį labai mylėjau'
*Atsiduso*

-Atleisk. Pamirsau, jad tau virs simto metu,-liudnai nusuka zvilgsni.
-Papasakok,-atsisedusi ant zemes sukryziuoja kojas.

'Apie ką norėtum išgirsti?'
*Atsisėda šalia*

-Apie tavo gyvenima,-pasitaiso pirstines.
-Aisku tik jei tau apie tai neskaudu kalbeti,-prikanda lupa.

'Taigi. Kai buvau maža mėgdavau jūrą ir raudonus saulėlydžius. Kartais pabėgdavau iš namų kad galėčiau žvelgti į besileidžiančią saulę ant auksinio jūros kranto. Turėjau seserį. Viskas buvo nuostabu.Baigiau mokyklą 1919 metais.Nesenai man buvo suėję 18lika. Aš mano draugai ir vaikinas iškeliavom atšvęsti mokyklos baigimo ir mano gimtadienio į stovyklavietę mažame miške.Pasistatėm palapines ir vėliau nuėjom miegoti.Aš niekaip neužmigau.Tad išėjau pasivaikščioti. Staiga į mane trenkėsi kažkoks vaikinas.Šaltas ir kietas.Susitrenkiau galvą. Atsikėliau ryte. Jaučiausi keistai. Norėjau grįžti bet pamačiau kaip žėri mano oda ir likau miške. Pamačiusi turistą žaibiškai jį pribaigiau.Žinojau kuo tapau. Mama po mano dingimo susirgo širdies liga ir greit mirė. Draugai ir vaikinas ieškojo manęs.Bet pakliuvo į avariją.Žuvo visi.Tėvas su seserimi dingo.90metų viena klaidžiojau Port Angeleso miškuose.Iki Forkso.'
*Menkai šyptelėjo*

Elija linktelėjo nežinodama ką pasakyti.
-Užjaučiu,-tarė nuleidusi akis.
-Mano praeitis ne tokia... komplikuota,-užsimerkė Elija stengdamasi išmesti visas mintis iš galvos.

'Papasakok'
*Apkabino per pečius.Tada pagalvojo 'Neprisimenu kada paskutinį kartą taip dariau' atsiduso*

-Kad nėra ką pasakoti gūžtelėjo,- ir prisiglaudė prie Auroros.
-Turiu brolį. Tėvai gyvena Airijoje. Neseniai juos lankiau, bet tai ko gero buvo paskutinis kartas... Jie mano, kad aš tebesergu, o nuo tos ligos taip stebuklingai nepasveikstama.
-Milo taip pat šaltasis,-menkai šyptelėjo Elija,-Jis ir pervertė mane. Nežinau ką be jo daryčiau,-prikando lūpą Eli.
-Tai įvyko prieš ketverius metus. O gal penkerius... Nebepamenu. Žinau tik tiek, kad jei ne jis-dabar pūčiau kapuose.
-Ilgą laiką gyvenau vampyrų bendruomenėje. Siaubiau miestus, žudžiau žmones, vampyrus... Vėliau mane išspyrė, o ir aš pati norėjau pradėti kitokį gyvenimą. Išvykau į Kanadą. Pabuvojau ten metus. Susipažinau su keliomis vampyrėmis, bet tada atsirado Erikas. Turėjau išvykti. Pasirinkau saulėta miestą-kur jis manęs nerastu. Meksiką. Ten susipažinau su Gianna. Tačiau gyvenimas mieste kur nuolatos šviečia saulė... Labai sunkus. Milo papasakojo apie Forksą. Pamaniau, kad tai bus ideali vieta atversti naują gyvenimo lapą...
Elija atsiduso ir užsimerkusi pamatė tuos pačius kraupius vaizdus... Sprogimas. Nusipurčiusi ji pasitaisė pirštines.

*Aurora stipriau apglėbė Eliją*
'Tikiuosi esi patenkinta savo gyvenimu'
*Pažvelgė į ugnį*

-Taip. Nenorėčiau būti žmogus,-šypteli.

'Kartais aš noriu būti žmogus.Bet vampyro gyvenimas ne toks jau blogas'
*Gūžteli pečiais*

Elija linkteli.
-Per penkerius metus nė karto nesiilgėjau žmoniško gyvenimo... Per daug brangus šis,-nudelbė žvilgsnį.

'Hmm, ankščiau norėjau užsimušti, tik nežinojau kaip'
*Prisiminė viską*

Elija pakėlė antakius.
-Kodėl?-klausimas nuskambėjo kaip priekaištas tad Elija papurtė galvą.
-Kodėl taip norėjai su savimi pasielgti?-pasitaisė.

'Nežinau. Nekenčiau savęs'
*Pažvelgė į Elijos akis*

Elija gūžtelėjo.
-Kažką padarei negero?

'Ne viską dariau gerai'
*Šyptelėjo*

-Tai kodėl savęs nekentei?-Elija pažvelgė į raudonas Auroros akis.

'Nes per mane žuvo mano draugai ir mano mama'
*Atsiduso*

-Ne per tave,-šyptelėjo ir apkabino Aurorą.
-Tu pasielgei teisingai. Jei būtum grįžusi būtum tikrai juos nužudžiusi...

'Žinau. Nebūčiau susilaikiusi'
*Prisiglaudė prie Elijos*
'Atsiprašau'
*Sušnabždėjo*

Elija tylėdama paglostė Auroros plaukus.