slaptas uzmiescio pozemis: katakombos

*atsitraukes patraukia Aro ranka sau nuo peties,suneria rankas ant krutines*
-tarsi nesupratai is mano minciu,ar tau reikia,kad istarciau garsiai?

"Grysk i Voltera"

*sutrikes pakele akis i Aro,prisimerke*
-ka?

Aro pakele antaki
"Tai tu ir i Voltera nebenori..."
Sutrikes ziuri i ji

-Aro,tu pats neseniai gryzai i Voltera. man nusibodo kasdien klausytis seimyniniu dramu,as noriu nuosavo gyvenimo..
*Alec kalbejo tyliai,bet uztikrintai.buvo suirzes nuo tokio Aro prasymo,bet balse girdejosi pagarba*

"Jus buvot parinkti tam, kad sukurtumet savo gyvenima idealu Volteroj, saugiai ir... O dabar tu atsisakai Volteros del to kad isimylejai... Ir del dramu... Na gerai, tuomet gyvenk savo gyvenima, daug padejai man, tad galiu tik padekot ir palinket sekmes su... Victoria ir tavo naujuoju gyvenimu..."
Ikvepe giliai, iskvepe ir apsisukes nuejo prie masinos, ilipo ir isvaziavo*

-tu nieko nesupranti
*suburbejo Alec.jis buvo priprates,kad Aro taip elgiasi.Atsisedes anr zemes atsireme i katakombu sienas.jis norejo pasivyti Aro ir paaiskinti,kad jis neatsisako Volteros,visdelto tai jo namai,kad ir kokie jie butu.atloses galva trinktelejo i siena,uzhsimerke*

*Alec bande susikaupti,nusiraminti..tyliai dusavo.jis nesitikejo,kad Aro viska taip supras.*
-Voltera..
*tyliai sushnabzhdejo jis ir dar karta trinktelejo galva i siena*

Aurora vis dar susigūžusi įžengė į katakombas ir patraukė link savo mėgiamos salės. Jos baltas veidas greitai buvo apšviestas ugnies. Ji nusiėmė savo megztinį. Numetusi jį ant grindų liko su maikute. Atsigulusi ant vėsios žemės ji spoksojo į lubas. Mintys nebuvo linksmos, gal kiek per daug nesmagios jai. Ji nenorėjo galvoti apie blogiausią. Bet ši mintis lindo jai į galvą. Atsidususi pasidėjo rankas ant pilvo. Jos raudonos akys neišdavė jokių kitų jausmų ar emocijų. Tik skausmą ir ilgesį. Ji užsimerkė. Atsidūrusi tokioje būsenoje nieko nebeužuodė ir nieko negirdėjo. Atrodė kaip mieganti, nors tai buvo gan panaši būsena.

Aurora atsimerkė. Jos raudonos akys buvo bejausmės. Ji atsisėdo, rankomis pasiremdama į žemę. Nukreipusi akis į ugnį prisiminė viską. Visas geras ir blogas akimirkas. Norėdama atsikratyti vaizdų stipriai užsimerkė ir papurtė galvą.Atsimerkusi pažiūrėjo į lubas. Galiausiai atsistojo. Apimta keisto jausmo ji susikišo rankas į kišenes ir išėjo.

*Atnešęs čia nežinia ar gyvą merginos kūną, metė jį į tamsų kampą, dar padrąskė žaizdą kakle, pagalando nagus jai į pilvą ir užkasė lapais. Baigęs pakaukė ir išbėgo*

Vis dar skambindama Aurė klaidžiojo tarp katakombų.
Ji vis artėjo prie skambučio garso.
Išvydusi kažkur matytą vampyrę ji išsigandusi paleido telefoną
iš rankų ir šis subyrėjo.
Pribėgusi atsargiai atsiklaupė, šalia gulėjo mobilus ir tūkstančiai praleistų
skambučių jame. Ji tyliai sumurmėjo ir pajudino
jos ranką.
'Lili? Lili?'
Norėjo įsitikinti, kad ji gyva.

Pastebėjusi, kad ji dar kvėpuoja, Aurora atsargiai paėmė ją ant rankų. Lėtai eidama ji išėjo iš katakombų.

Aro ateina cia, nusipirkta pinceta ispakuoja ir amzinosios ugnies liepsnoje su pincetu is tam tikru kuno daliu.hmm...mh,mmhh.. issitraukineja eziukus
"O jis tikrai skyletas"
Negali atsistebeti Aro. Baiges, sedi ir ziuri i ugni

Aurora visa iįbąlusi ėjo per katakombas.
Susiradusi savo mėgiamą salę ji
į ją greitai įėjo. Dar labiau nustebusi išpūtė akis.
Visiškai nesitikėdama čia pamatyti Aro
ji atsisėdo kažkur prie sienos ir tyliai sušnabždėjo
'Labas'

*atbėgo girtas juodas vilkas viena balta ausim ir atsitrenkė į Aurę. tada žagtelėjo, nusičiaudėjo ir vėl žagtelėjo.*

'WTF?'
Suklykė, bet nusijuokusi
paglostė baltą Charlio ausytę.

Priejo prie Charlzo ir sucype plonu balseliu i jo ausi
"Charli, man reik vyrisko patarimo"

'Necypk nu, per ausis eina'
Užpyko ir toliau glostė
baltą Charlio ausytę.

*Čarlis papurtė milžinišką galvą ir nosimi bedė Aurorai į šoną*

'Kodėl tu mane badai su nosim?!
Pažiūrėk ką padarei!'
Apžiūrėjo maikutės šoną
'Nuvalyk savo snarglius nuo mano
maikutės šono!'
Nuvalė maikutės šoną į Charlio minkštą kailiuką.

*atvirto į žmogų ir pamirksėjo, kad vėl pradėtų aiškiai matyti. buvo tik su kelnėm.*
"kokio tau patarimo reik, Aurelijau?" *paklausė Aro sėsdamas ant lapų.* "palauk, ir kodėl iš manęs aš gi kaip ten... "žiurkė'? kaip mane pavadinai?"

'Jis ne Aurelijus, jis Aro.'
Pamojavo pirštu prieš Charlie nosį.