Miegamasis

*Įšokusi pro langą ji paliko daigtus ir vėl nuėjo į katakombas*

*Ji plačiai pravėrė duris ir pamačiusi, kad visi baldai sustatyti ir antrame aukšte baisiai nudžiugo. Tuomet priėjo prie daiktų kuriuos paliko prieš išeidama ir juos iškraustė. Pasiklojo lovą, rūbus sukabino į vietą*

*Sutvarkiusi viską miegamajame ji nuėjo į vonią*

*Aurora įšoka pro langą ir Nuėjusi prie stalčiaus išsitraukia kelias nuotraukas su savo draugais ir giminėmis ir dailiai prilipdo jas prie sienos. Tik vieną nuotrauką pasideda prie lovos ir susikuitusi pataluose užmerkia akis ir sulaiko kvėpavimą.*

*Aurora ramiai išsikuitė iš patalų ir nutipeno į koridorių*

*Įšoko pro langą ir susidėjusi visus būtinus daigtus į nemažą kuprinę nusprendė grįžti*

*Aurora ramiai išoko pro langą *

*Su Rey įšoko pro langą. Tuomet atsisėdo ant lovos*
'Taigi. Tai mano kambarys'
*Nusijuokia*
'Kol kas 2ia negyvenu, bet manau kad teks gyventi'
*Nusišypso ir žvelgia į Rey*

"Tai ką veikiam?" *Nusišypsojo*
*Apsikabinęs pabučiavo jai į lūpas*

'Net nežinau. Man nesvarbu'
*Stipriai apglėbė ir lėtai bučiavo jo lūpas*

*Aurora švelniai apsivijo jo kaklą ir atsisėdo jam ant kelių*
'Tu pats nuostabiausias'
*Sušnabždėjo jam ir vėl pabučiavo jo švelnias lūpas*

"Man jau laikas eiti"
*Atsisveikino ir iššoko pro langą laukan*

*Aurora iššoko per langą ir nuėjo į mišką*

Aurė padėjo suknelę ant lovos, kad nesusiglamžytų.
Kišenėje suvibravo telefonas.
Ji nekantraudama perskaitė žinutę.
Dėja, vestuvės buvo atšauktos.
Ji nusiminusi iššoko pro langą

Pravėrusi duris ji uždegė šviesą ir pastatė lagaminą kampe. Dar kartą apžiūrėjusi nuostabią, žydrą suknelę ji atsisėdo ant lovos ir laukė Eli.

Elija iejo i kambari glostydama Arda.
-Grazu,-tare ir prisedo salia Auroros.

'Taigi, ką norėtum veikti?'
Dar kiek subjurusios nuotaikos paklausė.Bet atsisukusi į Eli, nusišypsojo.
Pakilusi nuo lovos priėjo prie savo juodo fortepijono.Atsisėdusi ant kėdės ėmė groti švelnią melodiją, gan žemomis natomis. Po kelių eilučių melodijos pasigirdo švelnus Auroros balsas, atrodo ji stengėsi priderinti prie dainos,bet palingavusi galvą nustojo dainuoti ir toliau grojo.

Elija girdejo Auroros dainavima ir grazia muzika sklindancia is kambario kampo, taciau nesugebejo isiklausyt. Galvoje nebebuvo vietos dar vienai minciai.
Atsistojusi ji priejo prie Ro ir ranka pasireme i fortepijona. Syptelejusi dejosi demesinga.

Staiga, melodija nutrūko dainos viduryje. Aurė atsisuko į Eliją ir prisiminusi ko norėjo klausti,
ramia veido išraiška tarė.
'Elija, kodėl Kevin nebegrįš?'
Išlaikiusiu balso toną tokį pat raminantį kaip ir veidas prabilo

Elija uzsigalvojusi nuklydo i pievas. Prisimine, kai budama vaikas su Milo megdavo lakstyti laukais.
Netiketai nutrukus melodijai Eli atkuto.
-M? Kas toks?-nesusigaudydama paklause ir sumirksejo akimis.

Aurora pavartė akis ir su visa kėde atsisuko į ją. Žiūrėdama jai į akis, dar kartą pakartojo klausimą.
'Eli, kodėl manai kad Kevin nebegrįš?'
Pabrėžė jo vardą

-A... Tu cia apie ji,-numyke ir zvilgtelejo pro langa.
-Nezinau... Stengiuosi ismest ji is galvos,-patempe lupa, bet vos vos syptelejo.
-Tai kur mano kambarys?-staigiai atsistojo ir suplojo rankomis.

Aurora nusuko žvilgsnį į langą, tikėdamasi, kad jis pasirodys. Nepajudėdama nei per milimetrą ji ilgokai stebėjo langą. Niekąm nepasirodžius ji tik pakilo nuo kėdės ir priėjusi prie lango plačiau jį pravėrė. Grįžusi pas Eli pažiūrėjo į ją raudonomis akimis ir išspaudė šypseną.
'Taigi, kambarys. Manau turėtum išsirinkti pati. Trečias aukštas visai laisvas'
Parodė pirštu į lubas.

Dziaugdamasi, kad kalba pakrypo kita linkme Elija syptelejo.
-Taip, man treciame tikrai tiks. Aciu uz pagalba, Ro,-nusisypsojo ji ir apkabino Aurora. Atsitraukusi mirktelejo ir isbego is kambario.