Skardis

*atsisuko ir nesitikėjus jos čia sutikt nusišypsojo*
ta mergina mane puolė, tai aš ją.. Na žinai, nužudžiau.
*atsistojo ir apkabino ją*
dar nupirkau maisto ir drabužių. O kur tu buvai?

paplūdimyje *šyptelėjo*
tu gal atsargiau, pavojinga kiekvieną kartą kažką nužudyti

Svarbiausia tai,kad nėra liudininkų ir kad aš sveika
*pakėlė apdraskytą maikutę*
beveik

*pasižiūrėjo į maikutę*
na tai tik rūbai, gerai, kad ne tu..

Nupirkau maisto
*nusijuokia*
manau ilgam užteks. Gal važiuokim namo? Susitvarkytumėm

*Pasisuko link mašinos*
Važiuokim

*Kartu nuėjo iki mašnis ir nuvažiavo namo*

*Charlottė atbėgo čia, prie skardžio. Prisiminusi pastarąsias dienas ir tėčio skambutį ji vergdama žvelgė į jūrą. Įkvėpus ir iškvėpusi kelis kartus mergina gerai atsispyrė ir šoko nuo skardžio. Ji šūkavo, norėjo išsilaisvinti nuo slegiančių bėdų bent minutei, tačiau jos gležnas kūnas trenkėsi į uolas. Išniro tik merginos negyvas lavonas, ji mirė*

*Aurora atėjo prie skardžio išvydusi merginą stovinčią
prie pat priėjo ir išspaudė plačią šypseną.
Ji tvardėsi, bet jai sekėsi puikiai.
Ji ištiesė ranką ir mandagiai tarė*
'Sveika. Aš Aurora'
*Sumirksėjo juodomis savo akimis*

*Aurei atėjo žinutė. Ji išsitraukė telefoną iš kišenės.
Akimis perėjo visą žinutę. Jos akys išsiplėtė, bet kartu
ie tapo be galo susijaudinusios. Ji įsigrūdo telefoną į kišenę.*
'Atsiprašau, turiu eiti'
*Atsiprašė merginos ir nubėgo link parduotuvės*

Aurora sustojo prie pat skardžio.Žiūrėdama į tolį ji laukė Emily ir galvojo kur jis gali būti.

*Pribėgusi prie Auroros pasižiūri žemyn*
"Nenori pasimaudyti?"
*nusijuokia ir nestipriai pastumia ją*

Aurora pažiūrėjo į Emily. Ji ištiesusi rankas šoko žemyn. Užsimerkusi ji krito žemyn. Jau atrodė,tuoj pasieks vandenį, bet jos kūnas atsitrenkė į milžinišką akmenį vandenyje.Aurora pajuto nežmonišką smūgį.Jos kūnas nuslydo į vandenį. Ji sulaikė kvėpavimą,bet į paviršių nepajėgė išnirti.

"Aurora?!"
*išsigandusi suklykė ir šoko žemyn. Atsargiai apkabiną ją per liemenį, išplaukia į krantą ir atsargiai paguldė ant smėlio (?)*
"Ar tau viskas gerai?"
*nežinodama ką daryti, galvojo tik apie ligoninę*

Jos rankos, veidas, visas kūnas buvo žaizdotas. Ant pilvo atsivėrusi žaizda buvo didžiausia bei kraujavo. Aurora nenorėdama atsimerkti gulėjo. Neaiškiai išgirdusi klausimą ji atsakė.
'Namo..Ten..Vonioje..yra..tvarsčių..'
Vos išlemeno ji ir toliau gulėjo kaip negyva.

"Namo? Kad tik žinočiau kur tavo namai..."
*sudejuoja ir išsigandusi žiūri į ją*
"Nešu tave į ligoninę"
*paima ją ant rankų*

'Nenoriu..ten.Noriu...Namo.. Nešk..pas..Save..Na..'
Nebegalėjo daugiau šnekėti.Skausmas surakino jos kūną.Ji tik juto karštą dingčiojimą žaizdose.Nuo kiekvieno judesio ji sudejuodavo.Ji šiuo metu norėtų būti namie.Vien pagalvojusi apie ligoninę, ji kiek suvirpėjo ir vėl sudejavo iš skausmo.

*Vis dar galvodama apie ligoninę, atsidūsta ir stengdamasi jos per daug nejudinti nusineša link namų*

*Susekęs lili,

tyliai prieina prie jos

ir paėmęs jos rankas, iškelia

jas kaip per "Titaniką". Nusišypso

ir labai tyliai, labai raminančiu tonu taria.*

"Nesinervink, mažut, juk viskas gerai. Neabejoju,

jog Charlie sumelavo. Juk jei tai būtų tiesa - jis būtų tave

susiradęs, o taip nebuvo ir Aro tau patvirtino tai. Nesirūpink taip

smarkiai. Atsipalaiduok, brangute. Aš negaliu matyti tavo skausmo,

nes jei skauda tau - man skauda tris kartus arba turbūt net dar smarkiau"

*Priglaudė savo skruostą prie jos skruosto ir švelniai spustelėjo lili delnus savais

pirštais. Tada įsižiūrėjo į tolumą, kur atsivėrė nuostabus vaizdas. Juos supo tirštas rūkas.*

"Koks gražus vaizdas iš čia atsiveria. Tai labai atpalaiduoja, nors rodos visos emocijos sustiprėja"

*Taria ir užsimerkęs įkvepia gaivos. Laikydamas lili rankas, apkabina ją per liemenį ir labiau prisiglaudžia.*

((Man labai nėra ką veikti tai editinu. Sergu tai reik kur nors š pamalt. Tikiuosi nesunku skaityt. siaubas kaip nuobodu..))

*Žiūrėjo žemyn į ką tik
nušokusią lili ir šypsojosi.*
"Ach, lili..."
*Ramiai atsiduso ir nepaleisdamas
šypsenos iš savo veido, nušoko
šalia lili. Atsisėdo ant uolos ir leido
bangoms glamonėti jo kojas. Jo
džinsai tuoj pat peršlapo ir jis atsisuko
į lili.*
"Tu gali nužudyti kitus su savo kaprizais,
bet man tu tokia patinki"
*Jis išsišiepia ir įsižiūri į horizontą.*
"Niekad dar nebuvau tokioje vietoje."

*Uzsoko paskui lili ir paeme ja uz rankos*
''ei, piktasis saldainiuk, man patinki tokia, kokia esi''
*nubrauke plauku sruoga lili nuo veido.*
''man patinki kai tu sypsais ir kai pyksti, kai juokies ir kai reki..''
*prikando lupa ir nusisypsojo*
''kad ir ka darytum - tu man nuostabi''
*paleidzia prikasta lupa ir
nuleidzia akis*