Beisbolo aikštė

Tai atmušėjo((ar kaip ten xDD))

"tai gerai"
pasiima beisbolo lazda ir nueina i musejo vieta

" Bella, važiuojam namo. Rytoj vėl ateisim. "

"gerai" *linktelna ir nueina paskui jį link jo automobilio*

"-Ką nejaugi jau baigėm žaist?" *akivaizdžiai nusivylęs paklause Emmett'as*

" na tai as irgi pasisalinu" nubega i miska

*Atsisėda ant žemės , pariame galva ant rankos ir nusižiovauja*

Alice čia nuobodu....gal einam kur nors kitur?

* staiga nieko nesakes nubega i miska*
Alice eik namo ten susitiksim as turiu aki kur nueiti ....

Gerai.
*pamoja nubėgančiam Jasper ir patraukia link namų*

*Nežinia kaip atbėga būtent čia. sutrikęs dėl balsų galvoje Čarlis atsigula ant žemės ir užsimerkia.


Aš tik sapnuoju, tik sapnuoju - galvoja jis,... taip pragulėjo nežinia kiek laiko, kol galų gale susivokė jog guli su apdriskusiais drabužiai ir beveik visas matosi ((xD)). vis dėl to, dėl viso pikto, nusprendė nejudėt, tik tyliai murmėjo*

"o, mada faker, ką tie iškrypėliai man padarė. to negali būt. negali būt.. negali.. velnias, velnias, velnias, šūdas.. morka prakeiktoji, to negali būt. Čarlie, tu žmogus. Žmogus tu, žmogus normalus" *murmėjo tarsi užkeikimą nejudėdamas, ir neskaičiuodamas laiko.*

*apsivertė ant pilvo ir leido vėjeliui atvėsint įkaitusį užpakalį*

((jeez, kaip nesveikai xDD))

*Pragulėjęs visą puntą valandų, Čarlis pakilo ir pamažu nupėdino miesto link.. Aišku, saugodamasis, kad jo nieks nepamatytų*

*atbega ir istraukes nuotraukas, kurios visdar voke, ju net neperziurejes, sudegina. sudeginus jas uztrypia kad nesukeltu dar vieno gaisro. Pelenus su koja issklaido ir ramiai nueina namo, tvirtai laikydamas fotoaparata.*

*Bevaziuojant mersas iklimsta i zeme ir susinervines Carlisle islipa ir spiria i automobili, susprogdindamas varikli. Jis palieka viska liepsnoti ir pasiima tik dokumentus. Nuejes i beisbolo aikstes viduri, numeta dokumentus ir atsiseda ant zemes. Juk jo kostiumo kelniu galai jau vistiek supurvinti.. Staiga ima lyti ir Carlisle visas issipurvina.. Jis ima mastyti apie viska ir staiga pasijunta toks vienisas.. lyg neegzistuotu niekas.. nei jo zmona, nei vaikai, nei draugai.. Jis paremia alkunemis kelius, suimtamas delnais savo galva*

*nejuda*

"Tai paaiskink.."
*Ramiai istaria*

"Mhm.. as girdejau, bet tai nieko nekeicia.. Tu besalygiskai myli visus.."
*Nusuka galva*

"Tu gera, puiki.. Tu - atlaidi.. Tiesiog mums dabar sunkus metas.. Man ypac... Del Rosalie, Emmetto ir Alice, Jaspeero kovu ir pan.. Na zinai..."
*Atsisuka ir paglosto Esmes nugara..*

"Brangioji, tu labai gera.."
*Nusisypso*
"Eik, pasiilsek geriau.. As dar noriu viska apgalvoti.."