Carlisle & Esme's Room

"Beje tas gelsvas lagaminas - tau"
*Kiek susigesta.*
"Turiu du bilietus i pazadetaja kelione"
*Issisiepia*

"Pamatysi ten nukeliavusi"
*Issisiepia ir paima Esmes ranka*

"Kada tik tu panoresi."
*Nuosirdziai sypsosi ir be galo dziaugiasi jog ji su juo laiminga*

"Pranesk kai panoresi, mieloji"
*Pabuciuoja Esme ir iseina is kambario*

*Įšoka pro langą ir pasileidęs " C o t t o n - E y e d - J o e " papučia lūpas bei ima kvailai šokti, apsimesdamas kaubojumi. Mikliai šaudo orą, vaizduodamas revolverius vietoj savo rankų.*

*Pasimeta ir staigiai isjungia muzika. Tyledamas zvelgia i Esme. Po kiek laiko islemena*
"Ėėėe... Kas čia buvo?"
*Nieko geresnio nesugalvojes nustato kvaila it gandro kanopa israiska ir ziuri i Esme*

*Nuleidzia žvilgsni žemyn ir giliai ikvėpia. Iškvėpęs orą prieina prie Esmes su nedidele šypsena veide, apkabina savo moterį ir pakelęs apsuka aplink save. Uzdaro duris ir jas užrakina.*
((Įsidėmėkite. CARLISLE UŽRAKINO DURIS.))
*Vėl atsisukęs į Esmę neleisdamas jai pratarti nė žodelio bučiuoja jos lūpas ir švelniai verčia ją atbulomis pamažu judėti lovos link.*
((Manau mudu įsigysime DO NOT DISTURB korteles ant durų rankenų. ))

((Dėkuj ))

*'O būtų visai nieko' pagalvoja.*
"Emm.. Tai.. Nu taip.. Žinoma aš ne kaubojus. Aš daktaras"
*Pasimetęs taria. Tai pasakęs išsišiepia*

*Nelabai supranta kas įvyko, tačiau kiek suserzina*
*Iššoka pro langa*

*Įeina ir susiranda gražų juodą, baltų siūlių kostiumą ir įlindęs į juodus apatinius apsivelka kotiumą ir žinoma baltus marškinius, kuriuos nepilnai užsisagsto. Ramiai išeina*

*Ieina ir palieka pravertas duris. Atsiseda ir klausos kada baigsis vakarelis*

*Svelniai nusisypso*
''Svetaineje.. Jau kelias dienas ten nuobodziauju..''
*Atsistoja ir priejes prie Esmes, apsikabina ja*
''Tau netinka piktos moteriskes veidas.. Nusisypsok, juk tavo sypsena uz visus pasaulio deimantus graziau tviska''
*Dar svelniau jai nusisypso ir nuziuri Esmes plaukus*
''O kur tu, panelyte taip ilgai basteis?''