Statybinių medžiagų parduotuvė

-O tu prisimeni save žmogų?-paklausia ramiai žiūrėdama į Emily akis.

"Šiek tiek"
*gūžteli pečiais*

Linkteli galvą.
-Jei nenori nepasakok,-šypteli.

"Tai kad nelabai ką ir atsimenu"
*šypteli*
"Nelabai pasikeičiau... O kodėl tu susidėjai su ta gauja?"

-Nes jų ir buvo toks tikslas...-numykė.
-O ir aš pati neturėjau išeitis. Viena, pasimetusi, išalkusi... Neturėjau iš kor inktis,-liūdnai šyptelėjo ir pasiėmė plaktukų rinkinį.

"Koks tikslas?"
*pasižiūri į ją*

-Priversti bendradarbiauti stiprius vampyrus,-ramiai ištarė ir nusišypsojo.

"Stiprius vampyrus..."
*sumurma*
"...tai tuos kurie turi galių?"

-Ir daug raumenų,-nusijuokia Elija.
-Ech... Ar pameni tą kuris tave pervertė?-paklausė ramiai šypsodamasi.

*Papurto galvą*
"Ne. Tada buvo tamsu. Jo veido nemačiau"
*sumurma*

-Tau sunku apie tai kalbėti?
Paklausia ir susimąsčiusi nuleidžia akis žemėn.

*Atsidūsta*
"Ne. Tiesiog... nežinau... apie jį beveik nebegalvoju"
*šypteli*

-Pasiilgsti žmonių gyvenimo...-atsidūsta ir prikrauna pilną krpešį varžtų.

"Mum jų visų reikės?"
*šypteli parodydama į varžtus*

-Aišku,-linkteli galvą žiūrėdama į begales varžtų.
-Juk supynių tai nori,-nusišypso.

*Paiima atsuktuva ir pradeda jį apžiūrinėt*
"O šito... reikės?"
*šypteli iš savo neišmanimo apie įrankius*

-Taip reikės,-linkteli.
-Reikėtų ir mechaninio grąžto...-sumurma ir paima raudoną grąžtą.
Tuomet pažvelgia į raktus ir išsirenka tinkamus.

*Šypsodamasi žiūri kaip Elija renkasi tinkamus įrankius*
"Iš kur žinai apie tuos... visus..."
*parodo į vežimėli pilna visokiausiu daigtų*

-Stačiau mūsų senus namus,-liūdnai šypteli.
-O prieš tai dar ir Airijoje turėjau ryšių...-tyliai sumurma ir pasuka link veržliarakčių.

"O taip"
*sumurma ir eina prie Elijos*
"O su savo tėvais po... emm... pasikeitimo, nebuvai susitikusi?"

-Buvau,-džiugiai ištarė.
-Pameni, kai buvau išvykusi į Airiją? Kelioms dienoms? Tada ir buvau pas tėvus,-mirkteli Elija ir pastumia vežimėlį.

"Ir jie nieko įtartino nepastebėjo?"
*stebėdama jos veidą eina šalia*

-Amžinai klausinėjo ar aš tikrai nepasiligojau, mat esu šalta kaip mirtis, bet šiaip mano tėvai nelabai pastabūs žmonės,-šyptelėjo.
-Ko gero net jeigu man išaugtų dar viena galva jie nepastebėtų,-šyptelėjo ir pasilenkė prie lentynos.

*šyptelėjo*
"Ne visi tuo gali pasigirti"

-Taip... Ir vis dėlto geriau gyventi toliau nuo tėvų... Maža kas,-liūdnai gūžtelėjo ir pastūmė pilną vežimėlį.