Misko Gluduma

'Nežinau ar dar norėsiu jus matyti.'
*Tarė Elijai įsmeigusi skausmo pilnas akis į ją*

Elija užsimerkė ir pasitaisė pirštines.
'Viskas bus gerai... Viskas bus gerai..."-ramino save mintyse Elija.
-Tuomet manau, kad bus geriau jei aš išeisiu,-tyliai ištarė Aurorai vis dar užsimerkusi.

'Papasakosiu vėliau Mere.'
*Tarstelėjo jai*
'Elija.Gali eiti.Jau senai mane apleidot. Pamiršot, bet prisimenat kai reikia pagalbos.
Negi aš tik tam kad jūm padėčiau? Ne. Tad gali eiti. Tai nieko nekeičia.Pakartosiu - jūs visi jau senai mane palikot'
*Tarė Elijai ir vis dar žiūrėjo liūdnomis akimis į ją.*

-Aš atėjau ne pagalbos prašyt,-ištarė truputi susiraukusi.
-Manęs pačios nebuvo Forske,-tyliai sumurmėjo ir pažvelgusi į dangų pridurė.
-Grįžau visai neseniai.
Tuomet apsisuko ir pažvelgusi į Merę nelinksmai šyptelėjo.

'Turbūt nei kart apie mane nepagalvojai. Ir nemanau kad atėjai pas mane.
Tu negalėjai žinot kur aš esu.'
*Liūdnai tarė*

-Tu nežinai kas nutiko,-tarė tvirtai sučiaupusi lūpas.
-Tu net nežinai kiek mes išgyvenom per tą savaitę,-tarė kraipydama galvą.
-Kaip tu gali kaltinti mus, kad mes neatėjom pas tave, kai mūsų namas sprogo? Mes likom basos-be nieko. Viską turėjom pradėti iš naujo. Šiandien pirmą kartą išėjau į mišką. Ir deja atėjau pas tave. Žinojau, kad būsi miške. Bet kaip matau tau šiandien nekokia nuotaika,-ištarė vos tvardydamasi.
-Manau bus geriau jeigu aš išeisiu,-pridurė ir giliai atsidususi nubėgo namų link.

'Jos nesupras kad tas namas sugadino viską. Turbūt išsikraustysiu.Laikinai'
*Tarė Merei*

'Iš Forkso. Padėk man susirinkti daiktus'
*Tarė Merei ir užlipo į namelį*

Gianna stebedama jas nezinojo ka sakyti
gianna< atsiprasau, kad pertraukiau jei turejot ka nors svarbaus, bet as galiu suzinoti kas nutiko? Elija jei jums reikia kur gyventi mano mama tikrai nepriestautu, jei apsistotumet pasmus

((mūsų jau nėra. ;]))

*Aurora vis dar laikydama Merės ranką susirado savo automobilį. Tuomet atrakino ir paleido jos ranką*
'Iki Mere.'
*Stipriai apkabino ir įkėlusi lagaminą į bagažinę vėl ją apkabino*

'Nebent nori važiuoti kartu. Bet Jossetė neatleistų man už tai'
*Nusišypsojo ir pakštelėjo jai į kaktą*

'Būtinai. Ką gi.Susimatysim'
*Paglostė jos galvą ir įsėdo į automobilį. Pamojavo Merei ir išvažiavo iš miško*

*Atžingsniavęs į miško glūdumą Jasper atsisėda ant didelio akmens ir nuleidžia galvą,užsideda rankas ant jos ir mąsto*

*stryksėdama mišku žvalgosi.staiga už Alice akių užkliūna neaiškios kilmės,tačiau labai keista gėlė.tyliai pritipenus pritupia ir nusiskina ją.iškėlusi gėlę,stojasi apžiūrinėdama ją kol netyčia Alice pastebi susirietusią būtybę sėdinčią ant akmens*
Radau tave..
*"išsipešiojusios kasytės,keista laikysena sėdint-taip,čia tikrai Jazzyperis" pagalvojo išsišiepus ir užsikišus gėlę už ausies prisėlino prie Jasperio.kai buvo pakankamai arti šoko ant jo.urgzdama dantis suleido į kaklą,o rankomis apsivijo aplik Jasperio pečius*
Labas,Jasperi!
*apsižiojusi jo kaklą tarė*

*Jasper ppajautęs skausmą pagalvojo,kad ten uodas ir trenkė Alice pergalvą*
Ha yaaaaaa
*Suriko ir atsistojo,bet pamates Alice gulinčią ant žemės sutrinka ir pribėgęs ją purto*
Tinkerbell...tu gyva?
*Toliau purto,pamatęs,kad tai neduoda rezultatų pradeda daužyti per veidą*