Misko Gluduma

Elija prisiglaudė prie Kevino.
Nusprendusi, kad neverta tai slėpti ji atsiduso.
-Ne. Ji vis dar su Henriu, bet jei kalbant atvirai, tai man visai nerūpi,-gūžtelėjo pečiais.
-Aš pas ją daugiau negrįšiu,-sučiaupė lūpas ir užsimerkė.

Aurora lėtai išsitraukė telefoną ir pasigirsta duslus, prislopintas ir užkimęs balsas.
'Emily, aš greitai būsiu.Palikau rankinę pas Lili man teks grįžti.Būsiu už 20min.Iki'
Neturėdama jėgų šnekėti, padėjo ragelį ir nupėdino link ligoninės.

"Kur dabar gyvensi?"
*paglosto jos plaukus ir žiūri į tolį*

-Pas Aurora,-liūdnai šypteli.
-Kol kas,-priduria ir paima Keviną už rankos.

"Ir kodėl tu tokia liūdna?"
*pasižiūri į ją*
"Tu nenori gyventi su Aurora?"

-Ne... Nesuprask manęs neteisingai...-papurtė galvą.
-Aurora-mano draugė, tačiau juk negalėsiu visą gyvenimą ten glaustis,-juodos Elijos akys žvelgė kažkur į tolį, tarp didžiulių medžių.

"Taigi, tu nori nusipirkti arba pasistatyti savo namą?"
*bando spėti*

-Kol kas apie tai negalvoju,-tarė ir gūžtelėjo pečiais.

"Aš tavęs nesuprantu"
*pakraipo galvą ir šypteli*

Elija pažvelgė į Kevino akis.
-Nėra ko nesuprasti,-šyptelėjusi pažvelgė į jo akis.
-Viskas gerai, tiesiog nekalbėkim apie Emily,-mirktelėjo ir spustelėjo jo ranką.

"Aš nesuprantu, ko tu nori. Nenori gyventi su Emily, nenori gyventi su Aurora, nenori turėti savų namų.... Taip pat nesuprantu kodėl tu taip pyksti ant Emily..."
*nieko nesuprasdamas žiūrėjo jai į akis ir tvirtai, bet švelniai suėmė jos ranką, neketindamas paleisti*

Elija nukreipė žvilgsnį į kitą pusę.
Dvejodama ji prikando lūpą.
-Aurorai dabar yra sunku. Manau esu jai tik našta, tačiau kurį laiką pabūsiu, o kai Rey grįš, įsigysiu savo namą,-gūžtelėjo ir pažvelgė į Keviną.
-Viskas gerai,-šyptelėjo ir švelniai perbraukė laisvąją ranka per Kevino skruostą.

*Iškvepia orą*
"Ne, kažkas negerai"
*sumurma sau po nosimi ir užsimerkęs šypteli*
"Ką veikei kol manęs nebuvo?"

Elija nepatikliai pažvelgė į Keviną.
-Viskas gerai,-patikino.
-Buvau pas Milo,-šyptelėjo ir spustelėjo jo ranką.

"Milo?"
*atsimerkia ir pakelia antakiu*

-Mano brolis,-šyptelėjo mąstydama apie ką jis pagalvojo.
Spustelėjusi jo ranką apsidairė.
-o Dieve... Kur Ardas?-tarė ir pasistiebusi pažvelgė tolyn. Pamačiusi jį gulinti aukštoje žolėje šyptelėjo ir paėmusi pavadėlį į rankas įkvėpė oro.
-Man reikia jį pašerti,-tarė ir švelniai perbraukė ranka per Kevino plaukus.
-Palydėsi iki namų ar pasiliksi čia?-paklausė žiūrėdama Kevinui į akis.

"Palydėsiu iki namų"
*nusišypso ir susimasto*
"Bet nežinau kur Aurora gyvena, taigi tau teks mane vesti"

-Netoliese,-šypteli ir pažvelgusi į tamsų nakties dangų priduria.
-Eime. Aurora gyvena Forkse,-paima Keviną už rankos ir lėtai mišku nupėdina namų link.

Bėgdama mišku Elija užkliuvo ir išsitiesė ant šlapios žolės. Nebepajėgdama atsikelti ji tik užsidengė kruviną veidą purvinom rankom ir be ašarų pravirko.
Nieks nesuprastų kodėl ji taip nekenčia Henry. Niekas nesuvoktų kodėl ji taip jo nekenčia.
Užsimerkusi ji tik papurtė galvą ir iš visų jėgų stengėsi nustoti verkti.

*Bėgdamas mišku, pamatė gulinčią Elija. Susirūpinęs pribėgo prie jos*
"Elija? Kas atsitiko?"

Elija pašoko nesitikėdama, kad ją kažkas ras.
-Nieko..-tarė ir rankove nusivalė kraują nuo veido.
-viskas gerai...-tyliai sumurmėjo .

"Kaip negražu meluoti"
*tyliai nusijuokė*
"Juk matau, kad kažkas negerai"
*priėjo prie jos ir apkabino per liemenį*

Elija pasibjaurėdama nužvelgė savo rūbus.
-Tik pažiūrėk kaip atrodau,-tyliai tarė ir papurtė galvą.
-Nesiliesk, išsitepsi,-pakraipė galvą ir nenoriai atsitraukė per žingsnį nuo Kevino.

"Man tu svarbesnė, nei mano drabužiai"
*nusišypso ir vėl apkabina Elija*

Elija nebebandė ištrūkti iš Kevino glėbio. Švelniai jį apsikabinusi ji užsimerkė.
-Henry... Jis labai panašus į vieną vaikiną... Labai nedorą vaikiną...-prabilo dusliu balsu Elija ir suspaudė lūpas.