Oro uostas

Taip,einam einam*šypteli ir nusitempia lagaminus paskui save*
Noriu kuo greičiau į Paryžių*tyliai pasako pati sau ir po visų patikrų galiausiai įlipa į lėktuvą*

*Po ilgos kelionės Vic jautėsi dar labiau sustingusi ir tuščia.Radusi automobilį ten,kur ir paliko prieš išskrendant į Paryžių,į jį įsėdo ir sau neįprastai greitai nuvažiavo į savo tuščius namus*

*Išlipusi iš lėktuvo nuskubėjo į lauką, kur susistabdė vieną mašiną, važiuojančią į Forksą. Važiuodama nekantriai kramtė apatinę savo lūpą, karts nuo karto pasitaisydama plaukus*

*Atvažiavusi tvarkingai pastatė automobilį aikštelėje.Išlipusi nuėjo į vidų,dar spėdama nužiūrėti savo atvaizdą lange,klaiku.Įėjusi apsidairė,pamačiusi Alec paspartino žingsnius ir greitai atsidūrė prieš jį*

*pakeles akis nuziurejo Vic*
-graziai atrodai
*pasake jis,nusisypsojo.giliai ikvepe*

*'Kodėl jis iškart šaiposi'-pagalvoja,bet nusišypso*
Ačiū.Tu taip pat atrodai...Karš...Tai yra gražiai*susimaišiusi užsimerkia ir pati iš savęs nusijuokia.Tada pasilenkia ir atsargiai jį apsikabina*

*atsistojes stipriai ja suspaudzia glebyje,kelis kartus giliai ikvepia
'kaip as taves pasiilgau'-pagalvoja jis.Alec siek tiek susiraukia*
-kuom cia taip keistai kvepi?
*kiek atsisyatuke*

*Nenoriai atsitraukia nuo Alec,rankas vis dar laikydama jam ant pečių ir tvirtai juos spausdama*
Keistai?*Vic šiek tiek pasimeta,o tada atsimena Coco*
A,taip...Mes turim kačiuką*atsargiai nusišypso*

*Alec liudnai sypteli*
-jau spejai rasti pakaitala?

*Paleidžia jį,šypsena dingsta*
Kiek girdėjau tai ir tu bandei mane pakeisti kažkuo kitu.*nenoriai pasako*

*Alec kilsteli antakius*
-bandziau pakeisti?
*mintyse iskyla bucinio scena su Erica. "ouch"-pagalvoja jis*
-tai nebuvo bandymas pakeisti..

Žinoma.Ji man papasakojo*Vic atsisėda ir rankomis užsidengia veidą,giliai įkvepia ir vėl pasižiūri į jį*
Kodėl?*visai be pykčio balse paklausė*

*Alec tyliai stebejo Victoria*
-tu mane palikai seip sau,isejai.tau reikejo atostogu,nusibodo rutina..
kaip as turejau jaustis? kai po tiek visko tapai man svarbesne uz seima.
*Alec nutilo,nusuko zvilgsni*
-tai buvo silpnumo akimirka,joje pamaciau tave..

Aš tave palikau,nes norėjau skirti daugiau laiko Ericai.Jai buvo blogai,o tu blaškei mano dėmesį netgi to nenorėdamas*greit viską pasakė*
Man nebūtų taip liūdna jeigu silpnumo akimirką būtum pasirinkęs ne mano geriausią draugę.Čia man yra baisiausia*papurtė galvą pagalvodama ar ji taip pat pasielgtų...*

-as lieku kalciausias
*Alec atsisedo salia jos,sudejes rankas ant keliu ziurejo pries save*

Ne,aš taip nesakiau*prisiglaudė prie jo ir vieną ja ranką palietė pirštų galais*
Aš nebenoriu pyktis*vogčiomis pabučiavo jo ausies kraštelį,supratusi,kad yra viešoje vietoje vėl šiek tiek atsitraukė*

*pasisukes svelniai perbrauke jai per skruosta,jam visai nerupejo,kad jie taip traukia palinkiniu demesi*
-ir as nenoriu piktis..ir atostogu daugiau nebereikia..

*Vic negalėjo atitraukti akių nuo Alec,bet gera buvo jį vėl matyti šalia.Ji nusišypsojo*
Tu teisus,nereikia.Net nenoriu atsiminti to laiko,kai buvau be tavęs*prikanda lūpą ir jau norėjo pasilenkti,kad galėtų jį pabučiuoti,bet vėl atsiminė,kad sėdi šiame prakeiktame oro uoste*

-gal namo?
*syptelejo Alec paemes ja uz rankos*
-as visais imanomais budais taves pasiilgau.