Eifelio Bokštas

Gerai, gerai..
*tyliai pakartoja*
Žinai kur gyvenu.. Nors dabar nepatarčiau ten eiti.

*ziuri i ja*
o kodel negerai?
tai jei duotum savo mobilaus numeri galeciau kai busiu Paryziuje paskambinti.

Dabar ten..am, tarkim labai netvarkinga.
*šiek tiek pasirausia rankinėje ir išsitraukusi lapelį bei parkelį, užrašo savo numerį, tada ištiesia jį Markui*
Jei iki to laiko išliksiu gyva..
*tyliai sumurma*

tai kodel taip sakai?
*paiima lapuka ir pasiziuri i ja*

Sakau ką?
*išsiblaškiusi pasižiūri į Marką, galvodama ką jis turėjo omeny*

jei isliksi gyva sakei.
as gal senas bet klausa mano puiki.
*ziuri i ja*

Aš to niekad nesakiau.
*Pasižiūri į savo rankas, bandydama išsisukt ir tikėdamasi, kad Markas nebeklausinės*

*sypteli*
as ir net menkiausia lapelio garsa girdziu.
*ziuri i ja*

*nervingai ima sukt plaukų sruogą ant piršto*
Gal tau tiesiog pasigirdo.. Aš tikrai taip nesakiau.

*sypteli*
is tokio tavo nervingumo galima spresti kad man gerai pasigirdo.
*ziuri i ja*

*susiraukia ir suneria rankas ant krūtinės*
Tu manęs nė nepažįsti..

o noreciau pazinti.
*ziuri i ja*

Kodėl?
*atsidūsta ir vėl atsisėda ant suolelio*

ot kad labai noriu.
*ziuri i ja*
tu man visa laika islikai paslaptis.

Paslaptis? Kokia dar paslaptis?
*pasižiūri į Marką*
Ko nors manyje nesupranti?

tu visas tokia paslaptinga.
kartais buni linksma o kartais buni susiraukusi ir nenorinti bendrauti.
*ziuri i ja*
man visad del to patikai.

*bando prisimint kada paskutinį kartą buvo linksma*
Dabar linksmosios manęs nebėra.
*pagalvoja, kad tikriausiai ir nebebus*

o kodel nebus?
jinai budavo zavingesne.

*atsistoja*
Nes jos nebėra. Supranti?
*Kiek per garsiai sušuko, tada greit atsisuko ir nubėgo namų link*

*sypteli ir nuejas i savo masina grizo i savo namus Italijoje*