Miškas

*Pamojavus Caiui ir Aurorai išeina į viešbutį*

*Tyliai įeina į mišką ir pamato porą žmonių vedžiojančius savo šunis*
*Paėjėjusi kiek toliau šalia didelio medžio iškasa duobę ir įdeda ten dėžutę su Šanelio lavonėliu*
*Kurį laiką ten pasėdėti,o tada atsistoja ir nuseka vieną iš žmonių*
*Kai juos paslepia medžių tankynė Vic šoka ant jo ir kanda į kaklą,šuo pradeda loti ir pasileidžia bėgti*
*Victoria nušoka nuo negyvo žmogaus,greit pasiveja šunį ir trenkia jį į medį*
*Tada lėtai išeina iš miško*

*ieje i miska Alec patraukes ja uz rankos pasisodino salia saves ant nuvirtusio medzio,miske buvo tylu,nors oras buvo geras saules nebuvo,jiem ieje i miska pauksciai nustojo ciulbeti lyg nujausdami nelaime.*
-zinai..
*prabilo tylaii jis ziuredamas i zeme*
-man tikrai su tavim gera,bet tu per daug gaiviai kvepi
*pakele i ja akis,panele visiskai nieko nesuprato.ji mirktelejo giliom melynom akim,Alec sunkiai atsiduso ir prislinkes arciau sueme ja uz skruostu ir priliete jos lupas,ji nejaukiai sujudejo,bet atsake i bucini.Alec syptelejo.lupos slydo link kaklo kelis kartus ikvepes pajuto padaznejusi pulsa ir venomis beganti krauja.nesusilaikes ileido dantis jai i kakla,ji sustingo,bet nereke tik stipriau suspaude Alec ranka.*
-atleisk..
*tai buvo paskutinis zodis kuri girdejo mergina.Alec atitraukus lupas jos kunas nukrito jam i glebi.prispaudes ji prie saves,atrode,kad jam jos gaila,bet stipriai suciaupes lupas jis padejo ja ant zemes ir istraukes ziebtuveli padege kuna sudeta su keliais rastais,i dangu pakylo tamsus dumai,o kvapas jam vis dar atrode svaiginantis
..
ugniai uzgesus Alec letai patrauke is misko,karts nuo karto vis atsisukdamas*

*Išbadėjusi raudonom degančiom akim patraukia į mišką. Iškarto užuodžia svaiginantį žmogaus kraujo aromatą, tarsi apsėsta patraukia aromato pusėn. Eina gilyn į mišką ir praėjus pro tankius krūmus miško laukymėje pamato gulinčią moterį. Atrodo ji skaito knygą, tačiau Jane nebeturi laiko pažvelgti ir įsitikinti nes apimta įsiūčio šoka ant jos ir prispaudžia prie žemės savo tvirtomis rankomis ir griebus už auksinių plaukų palenkia savo galvą prie jos kaklo ir priglaudžia savo alkanas lūpas prie jos kaklo, įkanda ir godžiai siurbia svaiginantį kraują. Išsiurbusi kraują numeta lavoną kaip skudurinę lėlę į krūmus ir nusišluoščius lūpas užsideda tamsius akinius ir patraukia atgal į viešbutį.*

*Atėjusi spiria į medį ir atsisėda ant nulūžusios šakos*

*Išgirdusi triukšmą Vic lėtai nueina pažiūrėti iš kur jis sklinda*
Erica!Tu čia ilgai?*šiltai nusišypso ir prisėda šalia*

*Pamačiusi Vic, Erica norėjo išnykt. Padėjo galvą sau ant kelių ir tyliai sumurmėjo kažką panašaus į "neseniai atėjau"*

Kažkas netaip?Atleisk,kad palikom tave vieną...*prisiglaudžia prie jos*
Dabar galėsim dažniau būti kartu*patikina*

Man viskas gerai.
*tyliai taria ji, bijodama pažvelgt Vic į akis. Žinojo, kad išdavė ją, todėl labiausiai norėjo, kad Vic paliktų ją vieną*

Žinoma,kad viskas gerai*pasimaivo ir atsisėdusi ant žemės ištiesia kojas*
Erica,jau pats laikas pamiršti Jozefą ir vėl įsimylėti.Juk būtų taip smagu*Vic bando kaip nors paguosti draugę*

*Tyliai sudejuoja. Prisiminusi Jasperį, dar labiau sutrinka. Atrodo, kad laikas praleistas su Alec'u tebuvo sapnas..*
Tu teisi.
*giliai įkvėpusi pašoka ant kojų*
Jau laikas. Einu į kokį klubą, gal ten ką rasiu.
*nekvėpuodama greit pasako*

Galiu kartu?*pagauna jos ranką ir nusišypso*
Esu alkana...*atsistoja ir nusivalo suknelę*

Aš manau, kad būdama viena jausiuosi laisviau.
*su kiekvienu Vic pasakytu žodžiu jaučiasi vis blogiau*

Ak,na tada...Aš tiesiog pagalvojau,kad...*ji šiek tiek sutrinka,juk 'išėjo atostogų' tik dėl to,kad galėtų daugiau dėmesio skirti Ericai*
Na,suprantu.Aš tada einu namo*šįkart šypsena išėjo skystoka*

*Giliai įkvėpia ir priėjusi prie Vic labai stipriai ją apkabina*
Atleisk man..
*trumpam veidą paslėpia jos plaukuose, tada atsitraukia ir greit išeina iš miško*

*Nenoriai ją paleidžia,stebi kol Erica pradingsta tarp medžių ir nueina namų link*

*Atejes nusprende sia sirdi padaryt kitokia, nei kituose miskuose. Si kart jis isrove medzius padarydamas tik sirdies konturus ir viduje juos isrove taip, kad butu aiskiai matyti zodzius 'Atsiprasau, Lili'. Taip padares vel iseina.

*Paėjusi giliau į mišką Josettė išsitiesia, pasiražo ir giliai įkvepia. Pušų sakais dvelkiantis oras sukutena merginos nosį. Dar visai neseniai čia buvusio asmens kvapas, taip gerai pažįstamas, nustebina vampyrę.*
"Serena?"
*Tyliai sumurma ji. Dar kartą giliai įkvėpusi Josettė suvokia, jog minėtoji vampyrė čia buvo prieš dieną ar kelias. Prikandusi lūpą ir pati iš savęs tyliai nusijuokusi mergina šypteli. Įdėmiai nužvelgia supančią aplinką ir nerią į staiga sušnarėjusią tankmę.*

*Po kiek laiko Josettė išnyra iš tos pačios tankmės ir lyžteli lūpas. Pajutusi ant smakro užsilikusį lašelį kraujo greitai nubraukia jį pirštu.*
"Ak, kokia aš nerangi"
*Sukikena ir išeina iš miško*