Room 202

*atsirakino duris ir įėjusi į kambarį lagaminą padeda šalia lovos. Tada nueina prie lango ir žiūri į nuostabų Paryžių*

*patenkinta vaizdu per langą šypteli. Tada nueina prie lagamino ir viską išsikrauna:rūbus sudeda pagal spalvą į spintą, plaukų reikmenis bei makiažą-į vonią. Patį lagaminą pakiša po lova. Tada nusimauna džisus ir bliuskutę, ir apsivelka tamsiai rudą suknelę. Nuėjusi į vonią persišukuoja plaukus ir žvilgtelėjusi į laikrodį, kuris kabo virš spintos, išeina iš kambario, užrakina duris ir nueina į registratūrą*

*prieina ir po durimis pakisa vokeli kuri dave Markas ir nuejo*

[tekstas laisko:]

Sveika Erica,turbut nesitikejai gauti laisko  .
Kadangi mus skiria kilometru daugybe,nusprendziau parasyti tau laiska.
As taves niekur nepaleisiu jei nezinosiu kur tu. Turiu savu saltiniu ir viska zinau.
Tai zinok, greitai sulauksi sveciu.
Iki kito laiskucio Erica.
(p.s buciniai netilpo, tai idesiu :* :* :*)

[ant voko parasyta vienas zodis Ericai]

*Atsirakina kambarį ir lėtai įeina*
*Tamsoje padeda triušiuką ant lovos ir jis išlipa iš krepšio*
*Kai Victoria uždega šviesą staiga suvokia,kad tai ne jos kambarys*
Matyt,netyčia sukeičiau raktus*nusijuokia ir nueina iki savo tikrojo kambario*


*Šanelis likęs vienas pamato ant žemės šviesų popierėlį ir kadangi buvo nevalgęs pradėjo jį graužti ir draskyti letenėlėmis*

*atėjusi padeda maišus ant žemės ir paėmusi Šanelį, nuneša ir padeda jį ant lovos. Tada pastebėjusi popieriaus skiautes ant žemės, jas surenka ir išmeta. Po to ima krauti naujus drabužius į spintą*

*praeina pro si kambary ir pastumia dar viena laiskuti:

Nu kaip sekasi Erica?
jau zinau kur tu gyveni.

p.s{buciuoju tave]
Markas

*baigusi kraut rūbus, atsisėda ant lovos ir ima glostyt Šanelį, žiūrėdama per langą*

*patuksena i duris ir uzdengia akute*

*per langą pamato seną..labai seną pažįstamą. Netikėdama padeda triušį ant lovos, ir nubėga prie lango, tikėdamasi, kad tas, kas beldžiasi, palauks.*
Netikiu.. Ten tikrai jis
*taria atidariusi langą. Kai jis dingo iš akiračio, Erica greit nubėgo prie durų ir jas šiek tiek pravėrė*
Markai? Ką tu čia darai?

*sypteli*
as juk sakiau aplankysiu.
sunkoka buvo rasti kur tu gyveni.

*stovi pasimetusi dėl Marko ir matyto vaikino*
Am..
*apsižvalgo*
Užeisi?

*sypteli*
nu jei leidi tada uzeisiu.
*paduoda jai raudona roze*
cia tau

*kurį laiką žiūri į rožę Marko rankoje, tada ją paima ir palikusi praviras duris jam įeiti, nueina ir ją pamerkia.*
Taigi..
*nueina prie lango ir dar kart apsidairo*

*uzeina ir paskui save uzdaro duris*
taigi kaip atostogos Paryziuje?
*stebi ja*

Puikiai, viskas tiesiog puiku
*su nusivylimu uždaro langą ir atsisuka į Marką*
O..tau?

man?
ai seip keliauju po europa.
*sypteli*
tai kodel db nusivylei?
juk zinai kad jauciu kitu jausmus.

Taip.. Nesvarbu
*prireikia daug pastangų, kol pagaliau nusišypso. Tada atsisėda ant lovos ir pasiima į rankas Šanelį*

koks grazuolis
*sypteli*
tavo augintis?
noreciau vietoj jo buti db.

Mano ir Victorios
*gosto triušiuką*
Tai.. gal ko nors norėjai?

ta prasme norejau aplankyti tave ir tiek.
*sypteli*
su tavim man buti malonu ir jauku.

Atrodo, jau esi tai sakęs, tada kai..
*nuleidžia akis į Šanelį*

as tada sakiau tiesa.
*ziuri i Saneli*
as viska galeciau atiduoti kad patiketum.

*nesako nieko, tik linkteli*

tai ar tinkamu laiku uzsukau?
*sypteli jai*
ir kaip mano laiskai tau?