Gyvenamųjų namų rajonas

Praėjus kelioms valandoms durys vėl atsidarė ir pro jas laukan išėjo Elija.
-Taip, mam, aš pasistengsiu dažniau aplankyti,-tarė ji peržengdama durų slenkstį.
-Bet vaike, tavo rankos tikrai šaltos. Ar tu tikra, kad nesergi?-susirūpinusi teiravosi moteris trumpais plaukais.
-Mam, juk sakiau, kad aš nesergu,-kiek suirzusi tarė Elija ir pavartė akis.
-Na gerai, Eli, skubėk savo reikalais, bet žinok, kad mes tavęs lauksime visada,-tarė vyras apsikabinęs Elijos motiną.
-Žinau, tėti, žinau,-šyptelėjo Elija ir nuėjo iškviesto taksi link.
-Iki!-sušuko ji sėsdama ir pamojavo ranka.
Elijos tėvai draugiškai nusišypsojo ir iškėlę rankas mojavo tol kol taksi dingo gatvėje.

Priejusi prie namo Eli atsiduso ir paspaude duru skambuti. Sis sucirske ir duris netrukus atlapojo jaunas vaikinas.
-Milo!-susuko Eli ir puole jaunuoliui i glebi. Apsikabinusi ji Milo smarkiai suspaude.
-Sveika, mieloji,-pasisveikino jis ir syptelejes taip pat apkabino mergina.
Eli isvirduliavo i vidu ir uzdare namu duris.

Rytui isausus, durys vel prasidare ir laukan isejo Elija isikibus Milo i paranke.
-Tai kur einam?-paklause ir uzsidejo akinius nuo saules.
-I parka,-syptelejo vaikinas ir pasuko parkelio link.