Hotel library

Pasiemes lapa atsiseda ir raso laiska Sulpiciai

"Manau, musu santuoka buvo ideali.... Taciau dabar as jauciuosi sutrikes. Man truksta veiksmo, ir panasiai... As bandysiu tave pamirsti, nebelankysiu. As viliuosi, kad taip bus geriau, viliuosi, kad suteiksiu galimybe atsikvepti. Nesitikiu tavo suprtimo, taciau as jau pavargau, esi nuostabi ir visa kita, myliu visa musu seima, taciau as to nebegaliu. Paskutiniu metu as tapau ne Aro Volturi o eilinis negrynakraujis. Man nemalonu, taciau pripazinsiu, jog as pasikeiciau ir ne i geraja... Tikiuosi, kad pamirsit paskutiniuosius desimtmecius su manimi, ir prisiminsit tik gerus laikus, kai buvau rimtas, saziningas ir jusu draugas. Kenciu matant Voltera tokia... Bent kazkuriam laikui noriu atsiriboti, pagyventi atskirai nuo jusu ir pajusti ka reiskia buti klajokliu be pinigu, seimos ir titulo. Taigi, perduok zodzius musu seimai, myliu jus, tikiuosi kad mane priimsite, jei grysciau... Tik i tai nedekite vilciu.

Pasiraso Aro Volturi"

Parases laiska, ideda i voka ir uzklijeves nunesa ir paduoda darbuotojui. Cia pat palieka visus savo brangius daiktus, ir netrukus dingsta, pradeda klajoklio gyvenima..