Terasa

*pamato kad atejo kur norejo tada atsisedo*
*pamaciusi Santiago susuko ir atbegusi prie jo nekreipdama demesio kad jis slapias apkabino*

Lėtai atsimerkė.
-O, kažkas manęs pasiilgo.
Jis nusišypsojo.

-Labai
*sypsodamasi pasako*
*tada sedi jam ant keliu ir nesiruosia atsistoti*

Vis dar nesuprasdamas Corin elgesio jis prisimerkia.
-Hmmm...
Tada atsargiai apkabina ją per liemenį.
-Galima?

*nusijuokia*
-Galim galim

Lėtai pirštų galais perbraukia Corin plaukus.
-Labai švelnųs.
Lūpų kampučiaia vos pakyla.

-Zinok stengiuosi, jos tokius svelnius islaikyti
*juokias*
*tada pati jam svelniai su savo nagais perbraukia per plaukus*

Santiago nusipurto.
-Kada spėjai užsiauginti?
Sugriebęs ją už rankos ėmė apžiūrinėti ilgus, ryškiai nulakuotus nagus.

-Ko tik as neismokau ir nepasidariau kol taves nebuvo
*nusijuokia*
-O ka blogai ?
*pagalvoja*
-Dabar galiu zinok ivairiu dalykeliu
*pamerkia aki apie kazka galvodama*

Kiek sutrikęs Santiago galvojo kaip suprasti paskutinius Corin žodžius.
-Na... Labai gerai jei ruošiesi tinkuoti kambario sienas.
Ironiškai šypteli.
-O ka dar moki?
Primerkęs akis ėmė tyrinėti jos veidą.

-Buciuotis
*kiek garsiai pasake issovusia minti netycia*

Kiek sutrikęs jis nervingai nusijuokė.
-Na bučiuotis ir aš moku.
Šyptelėjo.

Rimtai ?
*pagalvoja*
-Zinai ka atsimeni kai mes netycia pasibuciavom, kai buvome mazi ?
*juokiasi*
-Man patiko
*vel pasako issovusia minty netycia ;DD*

((provokuoji Santiago???))

Prisiminęs nusipurto.
-Prisimenu.
Persibraukia ranka vis dar drėgnus plaukus.

((provokuoju?))

*atsidusta ir pasiziuri i ji*

Nusijuokęs jis pešteli jai plaukų sruogelę.
-Tu per daug garsiai galvoji.
Paskui vos vos palinko link Corin.
-Tai ką veikiam?

((o kaip suprasti Corin užuominas apie bučinius?))

-Man zinok visai patinka cia sedeti
*pasiziuri i jo kelius ir nusijuokia*

((ot pagalvok ;DD))

Paseka jos žvilgsnį, vis dar žiūrėdamas į savo kelius jis nusijuokia.
-Tai gal ką pažaidžiam?
Tvirčiau apkabina Corin ir prisitraukia arčiau.

*jauciasi laiminga budama salia jo*
-O ka nori zaisti ?

Kiek susimąstė.
-Na, pažaidžiam "Klausimų vakarą".
Pastebėjęs nusivylimą Corin akyse nusijuokė.
-Dabar nenoriu žaisti...
Jis prisimerkė.
-Dabar noriu būti šali tavęs.
Lėtai perbraukė jos lūpas pirštu.
-Dabar norėčiau, kad Corin mane pabučiuotų.
Jis palinko prie jos veido.

-As...
*nieko daugiau nebepasakiusi ji pradejo buciuoti*

Jo pirštai paniro į Corin plaukus. Lėtas kvėpavimas padažnėjo. Rankos nuslydo jai ant nugaros. Apkabinės per liemenį trumpam atitraukė įsiaudrinusią Corin.
-Gal eime kur niekas mums netrukdytų.
Jis prisimerkė.
-Gal įmano kambarį, nes tavajam mažos lėlytės išlys iš po lovos, o Santiago bijo porcelianinių jų akių.
Nusijuokė.

-Oky doky
*paimusi ji uz rankos issitempe*

((beja greiciau atrasynek nes eisiu nuo pc uz 20min))

((galima pratęsti vėliau ))

Atsistojęs nusivedė Corin į kambarį.