Serenos Kambarys

Jis tik pastūmė ją nuo krašto ir pats prisėdo.Ramiu žvilgsniu žiūrėjo į ją.
-S nusiramink..Nieko nieko nebutu nutike.
Jis papurtė galva ir, kad ji daugiau nebekalbėtų tų nesamonių švelniai pabučiavo.

*Nusprendusi patylėti, apsivyjo rankomis jo kaklą*

Šyptelėjo ir nosies galiuku perbraukė per jos skruosta.
-Kaip jautiesi?

-Vargšelė..
Meiliai šyptelėjo ir palinksėjo.
-Gerai.

Pasekės jos žvilgsni tik atsiduso.
-Nieko tokio.
Menkai šyptelėjo.

-Man niekas..
Jis tyliai nusijuokė ir plačiai išsišiepė, mirktelėjo ir pasižiūrėjo į savo ranka, nieko tokio nebuvo ir jis tik atsiduso.

-Tikrai.
Jis sulinksėjo ir suraukė antakius.

-Gerai..Aš.
Sulinksėjo ir išsitraukė telefoną, pamosikavo.
-Marką?

Prunkštelėjo, jam tai pasirodė juokinga.
-O ką rašyt? S nusisuko sprandą, o aš pasimečiau?

"Duok šen"
*Atsidususi atemė iš jo telefoną, surinko Marko numerį ir skambino.. "Telefonas yra išjungtas, arba už ryšio zonos ribų". Įtūžusi atidavė telefoną Aftonui ir užsidengė veidą*
"Kada.. paskutinį kartą matei Kajų?"

Krūptelėjo kai telefonas vėl atsidūrė jo rankoi, prikando lūpa ir prisilinko arčiau, jam gaila buvo ją tokia matyt.
-Ne..Neatsimenu. S baik..
Jis skėstelėjo rankom ir kumsčiu trenkė į pagalvėle.
-Palaauk aš jį surasiu gerai?

Kiek prisimerkė ir papurtė galvą.
-Nekviesiu.

-Kodėl būtent jis?
Jis pasiraukė, bet po to nusileido.
-gerai, pakviesiu.

-Ir kuo jis tau padės?
Jis atsistojo ir greitomsi apsižvalgė.