Volturių susirinkimų salė

((As galiu pakomentuot kasi. Pas mane virs PC telikas ;D))

*Pradėjo muistytis kėdėje bet poto nurimo.Netikėtai palietė jo ranką ir mintimis perdavė:
-Arai po susirinkimo reikia pasikalbėti.Skubiai.
*Patraukė savo ranką ir sunėrė ant pilvo jas*

*Nulydejo Serena akimis ir
ismeige jas i lili. Jis lauke
dar vieno netiketumo is jos.
Demetri visdar buvo visiskai
atsipalaidaves.*

*Nesulaukusi jokio atsakymo Sulpicia atsiduso ir šyptelėjusi visiems nusvirduliavo link išėjimo iš susirinkimų salės
.Giliai atsidususi ji pasuko link rūsio it tikėjosi,jog jame bus žmonių,nes buvo labai alkana ir labai blogai jautėsi*

*Aro nuzvelge Lili*
Uzsiciaupk. Nors viena karta uzsiciaupk tu su savo protingaisiais draugeliais. Velnias, nepatinka jum cia taii is karto cypiat koks blogas Aroliukas, kokia lieva Voltera, kaip nelinksma kaip nesmagu. Taip mane jau erzina, kad negaliu. Kodel as atsitikus nesekmei nepribegu prie jusu ir nepasakau 'uoj soriukas zmones, zinokit Sulpicija i mane mete sukas,as iseinu is Volteros'. Kur gi ne, Aro bus toks. Ne, Aro tai turi but supermenas, visus gelbstintis ir padedantis. Dievek, negali tu susest su tuo Demetrijum ir Heidi ir issiaiskinti, kas ka mylit?! Po velniais, as noriu kad taptumem seima. Nenoriu zeti i praeiti. Noriu ateities. Taciau kaip matau, cia visi turit nuoskaudu ir problemu. Pasedejus cia dar valanda galima dar ir ne tiek pasiklausyt. Nematot, kad as esu VIENAS IS TRIJU VADU, taciau mane labiausiai jus menkinat. As esu toks koks esu ir nesikeisiu. Mazdaug MArkas su Kajum tai jum neidomus, o va Arui reik isreiksti ir isrekti tai ka manot. Man cia aiskinat, lyg jus butumet dievai o Aro butu mazas ryzos katytes sudukas. As esu toks pat vampyras kaip jus. Na, gal tik grazesnis
*Pasikaso pakausi ir nuzvelgia visus*
Bloga man, pykina tokie dalykai. Norit iseit - eikit. Bet as jums leidimo niekada nedaviau ir neduosiu. Be to, nenoresiu gyvenime jusu akyse matyti. Jus nuvilsite Voltera, Volturius. Nuvilsite save. Jums negeda sneketi apie isejima? NEGEDA? Nes man butu geda ateiti prie septyniolikto amziaus unikalaus azuolinio stalo ir pezeti, kaip man skauda blakstiena, kaip as noriu iseiti i Forksa, kur jau nebeskaudes blakstienos. Taip nebus. Jei bloga jums cia, bus blogai ir kitur. Jei nemokesit prisitaikyti cia, kaip gyvensit kitur? Zodziu, ne as vienas esu Volteros vadas. Susirinkimai yra tam, kad visi padetumet vadams apsispresti. O jus man nepadedat.

*Atsisuko i jį*
-O tai man pasakysi priekaištus kuriuos turi galvoje ar teks pabūti dar šimtmeti?
*Šaltai tarė nors visai nenorėdamas*

*Aro pasisuko i Marka, jau jnebejausdamas pykinimo*
Po velniais, Gosh, negi nematai?
*Sukosejo*
Lili... Nereikia. Taip nieko neisspresi.

*Aro eilini karta paminejus ta nesamone,
Demetri trenkia i salia jo stovincios kedes
atlosa ir atsistojes uzrinka.*
'Gana, Aro! Juk visi zino ir supranta situacija!'
*Papurto galva*
'Visi zino, kad kazkada kai man patiko Heidi -
ji buvo man salta tarsi ledas. as isvykau ilgam,
o kai gryzau jos net nebuvo. O ir mano jausmai
buvo visai kiti. As gryzes visu pirma pamaciau
ne Sulpicia, ne Marka, ne Serena, ne Felix ar ka
nors kita, o lili prie savo sudauzyto jaguaro. Apie
Heidi as tuo metu net negalvojau. Mes visada
buvom kartu, iskentem sunkumus ir taip gime
prisirisimas, o kiek veliau galiu drysti sakyti, kad
gime ir meile, o dirbtinai sukurtos meiles as
neskaitau jausmu. Taip, kad manau viskas issakyta
ir isaiskinta. Niekas nepalieka Volturiu.'
*Tarsi vienas is vadu, isakanciu balsu sukauja.
Demetri nervai nebelaiko. Tai tares jis dar karteli
pazvelge i lili ir nepatenintai klestelejo i kede.*

*Atsisuko i Lili*
-Kažkada maniau apie tave vienaip o dabar nuomonė visai sublogėjo.
*Atsisuko i Aro*
-Nu jei šiandien visiems sakai tai ko man i akis neišsakai.Geriau pasijusi.

*Aro garsiai nusijuoke, taciau labai nervingai*
Demetrijau, supratau. Zinai, manau tu busi puikus vadas. Lili, buk stipri, kol dar visi tave gerbiame ir mylime. Otu, Markai... Zinai, as nekenciu Irinos. Nenoriu jos matyti akyse. Jauciu jai panieka, nes zinau jos praeiti. Be to, noreciau pasakyti kad man atrodai visiskai pasyvus. As uzkrautas sitom nesamonem, kol tu laimingai vedziojiesi cia savo Irina ir meiliai galvoji apie gera grazia ateity. Tu kada nors vedei toki susirinkima kaip sis? Ar pas tave skubejo koks Volturis prasydamas pagalbos, patarimo? Tu niekada nebuvai is cia isvykes, bet tik pazvelk! Tu badas, tad elkis kaip vadas. Su cgharizma, atsidavimu ir su savo galia. Buk stiprus... PoDidymes mirties pasidarei lekstas. Tokia tiesa.

*Akyse vyravo šaltumas*
-Manai mano galvoje tai dabar sukasi.
-Nu tada gerai jei užsiminei apie tai brolau.Po Didymės mirties Chelsea pririšo mane prie jūsų.
*Stebėjo jo akis ir atkišo ranką*
-Jei idomu kodėl buvau abejingas ir bandžiau atgauti savo pojūčius gali pažvelgti.
*Veidas pasidarė rūstus ir atsisuko i LILI*
-Aš turiu savo priežaščiū kuriu tau nesakysiu.

*Aro iszioja savo ziaubtus*
Tu... Tu mane sargu vadini?
*Uzsiciaupe ir pazvelge sau i batus*
Nusiraminkime. Tapkime seima. Kaipp anksciau. Tereikes susitaikyti, gerbti vieni kitus, kartaisnenusizengti taisyklemis, bendrauti, buti artimiems.... Tereikes tik truputuko pastangu....
*Vel bande pakreipti tema, beviltiskai tikedamasis, kad kas nors atkreips demesi i Aro pirmaji siandienos klausima, kuris liko neisnagrinetas, o ne i intrigas ir asmeniskumus*

*Pavarto akis ir prieina prie lili*
'Klausyk, nesioji mano...'
*Pazvelgia i kakla ir nutyla*
'Tu tikiuosi supranti kad zaidi ne
tik su savo bet ir su mano likimu.'
*Kazkodel zvilgteli dar karteli i Alec*
'Tu supranti, jog be taves man ne
gyvenimas?'
*Atsitupia prie jos, priversdamas
paziureti jam i akis.*
'Lili, ar tu supranti KA TU DARAI?'
*Jis labai rimtai zvelge i ja*
'Kaip tau rupi tavieji norai, taip man
rupi manieji ir as uz juos kovoju. O
tu puikiai zinai, kad didziausias is ju
dabar esi tu, lili'

-O tai nesakyk kad tu neliepiai jai taip elgtis?
-Aš ramus visada esu.
*Žiūrėjo i jį ir atitraukė ranką*
-Tikrai reikia pastangų.Dėl to pritariu ir bandysiu visomis jėgomis.
*Pakėlė galvą i lubas*

*Aro zvelge i visus is leto kekvieno akis nagrinedamas. Taciau nerado nieko. Nepamate nieko. Jokio noro, uzsidegimo, vilciu. Pamate tik kiekviena su savom mintim ir troskimais. Bet nei vieno, kuriam rupetu tai, kas rupi Aro. Volturis atsistojo, is leto pristume savo kresla. Paeme knyga, kur rasytos taisykles, kur surasyta tai, kas vyko kiekviename susirinkime. Kiekvieno Volturio gyvenimas cia, pradzia cia, mintys ir galios. Knyga, kuri Arui taip rupejo - nuo jo rankos mostelejimo krito i ugni. Aro pasidare pasyvus. Suprato, kas cia vyksta. Visi tikisi daug, taciau niekada nesigauna taip,kad visiems viskas butu vienodai ir gerai. Aro neturi del ko skustis, taciau mato kad kiti taip. Volturiu vadas dar prisimena, kaip renge 'kastingus' i Volturius. Kaip kviete stiprius ir galingus prisijungti i ju gretas. O dabar nesusitvarko su keliais vampyriukais. Aro nusijuoke pats is saves. Dar kart nuzvelge visus. Pamates, kaip iseina Lili, jis atsidusta. Zinojo kad taip ir bus. Taciau vel nusukes zvilgsni i sedinciuosius te prtare tai,kas sove i galva*
Aciu uz tai,kad jus nesekate jai is paskos,neinate is Volteros - bent kol kas. Taciau manau, kad atejo laikas pripazinti, kad as nebeturiu tiek jegu, kad toliau vadovauciau Volterai. Manau jau pats laikas, kad vietoj manes atsisestu kazkas kitas. Pats laikas man i pencija
*Nusisypsojo*

*Atsisuko i Aro nustebes*
-Mes taip lengvai nieko nepaliekam.
*Žiūri i jį*
-I kokia pensija?

*Aro pazvelge i ji*
Negi nematai? Jei nesuvaldau jos,kaip suvaldysiu jus visus? As jau nebe gresmingas. Jums didesne baime kelia kiti dalykai - o ne tai, kad vadas gali jus nubausti ar panasiai. Kaip anksciau. Mes taip lengvai nieko nepaliekam... Nuo kada? Kam man stengtis, jei jau bandziau? Jei turejau asmenini pokalbi su Lili, ir jis nepadejo. Ir cia... Tiesiog dabar as pagal viska tureciau rasti Lili ir ja uzmusti. Nes jei tu atejai i Voltera - tai tik visiemslaikams be isimties. O ji isejo. Taciau as jos nsivysiu, kad nutraukciau givybe. Kam? O maldauti kad ji gryztu... Juk jos pasirinkimas... As manau, kad geriau vietoj manes tegul vadovauja kas kitas. Bus paprasciau. Reikia kazko naujo Volteroje. Gal butent to...
*Atsiremia i siena*

'Aro, jos suvaldyti neimanoma,
o neimanoma reiskia sunkiau
nei visus kitus sudejus.'
*Ramiai taria ir atsistoja*
'Dabar trumpam atsiprasysiu.
Nepazadu gryzti, taciau palikti
jusu taip pat.'
*Atsistoja ir nueina*

*Priėjo arčiau jo*
-Tai kodėl nenužudai?
-Bet pirma buvo kad Volturiai gali išeiti jei jiems nepatinka mūsų tikslai.
*Stebi ji*
-O kas tą vietą užimtu?Aš kuris jau pamiršo kaip vadovauti?

*Pazvelgia i Marka*
Supranti, nera prasmes buti ten, kur pats stengiesi o aplinkui tik girdi 'o, tu irgi moki skustis', 'koks tu kvailas', 'taip negerai'. As tik noriu ramybes. Ne sau,o jums
*Aro pasisuka i visus*
Atleiskit uz sio vakaro fiasko. Tikekimes, kad viskas bus tik i gera.
*Aro nebezinojo ka sakyti*
Tiesiog, stenkites vieni del kitu. Kad musu nesieja giminystes rysiai, nereiskia, kad mes ne seima.
*Iseina*

*Paspire vieną krėslą išėjo kur tik akys vedė*