Svetainė.

Bet tu visada išmėtai savo telefonus ir paskambini prieš skrydį.Juk tai absurdiška*Vic pradeda erzintis*

Nesinervink, tiesiog.. taip gaunasi..
*nutyla, kankinama abejonių*

Gerai gerai,tyliu*pasižiūri į lango pusę,vis dar lyja*

Vic.. Turiu tau kai ką pasakyt.
*užsimerkusi taria*

*Vic atsisuka į ją*
Taip,klausau,mieloji*tyliai pasako*

Aš žinau, kad po to tu manęs nekęsi.. Iš karto labai atsiprašau, nes tikriauisiai vėliau nebegalėsiu nieko pasakyt.. Atleisk, Vic..
*atsidūsta*

Nekęsiu?Tavęs?*Vic pagalvoja,kad Erica tikriausiai paėmė vieną iš jos suknelių,kažkas jai nutiko ir dabar dėl to nervinasi-juokinga*
Na,sakyk,aš klausau*padrąsinamai šypteli*

*Atsistoja*
aš pati nekenčiu savęs už tokį savo elgesį.. Ir man buvo malonu būt tavo drauge ir.. Ačiū už viską ką tu man padarei.. Gaila, kad nesugebėjau atsilyginti tuo pačiu.
*giliai įkvėpia ir greit pasako*
Bučiavau Alec.
*stipriai užsimerkia*

*Vic viską išklauso,paskutinė Ericos ištarta frazė pradeda nepaliaujamai skambėti galvoje.Ji giliai įkvepia ir vėl iškvepia*
Kodėl?*tramdydama jausmus aiškiai paklausia,nenorėdama pažiūri į ją*

Aš.. nežinau, nežinau.
*užsidengia rankomis veidą*
Tiesiog jis buvo taip arti ir aš.. jis.. Nekenčiu savęs.
*atsidūsta*
Gali likti šiame bute, aš išvyksiu..

*Vic atsistoja ir rankas padeda ant Ericos pečių*
Neneigsiu,aš pykstu.Ir ant jo,ir ant tavęs.Tiksliau nepykstu,bet pavydžiu*ramiai ištaria*
Bet tuo metu mes jau...Mes jau buvome nebekartu,tad aš neturiu jokios teisės prieštarauti*prisiverčia viską pasakyti,nors atrodo,kad minčių burbulas tuoj sprogs*
Ir tau niekur nereikia vykti,nes...*galvoja ką atsakyti*

Bet kokiu atveju, padariau blogiausia ką galėjau padaryti..
*papurto galvą*

*Vic paleidžia ją ir apsidairo po kambarį*
Klausyk,gal mūsų planus linksmai praleisti laiką atidedame?*dirbtinai maloniai paklausia*
Mano...Atsiminiau,kad palikau...Įjungtą lygintuvą Forkse.Taip taip,turiu grįžti ten*neaiškiai kažką bando pasakyti*
Aš...Hmm,amm...Aš tau paskambinsiu*linkteli galvą ir išeina*

*Vic išėjus krenta į sofą ir užsikloja pledu, norėdama mirt. Niekaip nesuvokia, kaip galėjo išduoti Vic, geriausią savo draugę, kuri ją visada palaikė..*

*Išgirdusi kaip Vic išėjo iš namo, dar labiau susigūžė. Suprato, kad niekada nereikėjo palikti Cullenų, tada nebūtų nieko įskaudinusi. Staiga supranta, kad yra geniali išeitis. Tačiau dabar ji neturi nei telefono, nei to žmogaus numerio, tad vėl visa sugniuždyta krenta į sofą nekęsdama gyvenimo.*

*E lėtai išlipo iš sofos ir nuėjo knistis po spinteles, žinodama, kad kažkur čia turi būti vienas iš senesnių jos telefonų. Radusi keleta, visus juos pasiima į glėbį, ir atsisėdusi ant sofos patikrina ar kuris nors veikia. E laimei, vienas, naujausias iš visų, veikė. Erica įsidėjo į jį kortelę, ir įjungusi telefoną pasiima jį į rankas, ir vėl susigūžia sofoje*

*Supypsėjus telefonui, E greit perskaito sms, keistai pasijaučia, gavusi nuo jos žinutę, kadangi tikėjosi, kad ji niekada jos nebeprisimins. Greit atrašiusi užsimerkia*

*Pirmą kart per kelis mėnesius, kai ji pirmą kart paliko Forksą, E pajuto palengvėjimą. Greit šoko iš sofos, nubėgo į kambarį, į lagaminą susidėjo kelis mėgstamiausius rūbus, daiktus, grįžusi į svetainę greit paskambino į oro uostą ir užsisakė paskutinės minutės bilietą į Port Angelą. Greit nuėjo į koridorių*

*Įėjusi įsitaisė ant sofos,nuobodžiaudama dairėsi aplink kambarį,karts nuo karto pažiūrėdama į laikroduką ant rankos.Ericos lėtumas ją žudė((:*))*

Aš jau čia.
*taria Vic įėjusi į svetainę*
Eime?

*Sulaukusi Ericos Vic nusišypsojo,nužvelgė ją nuo galvos iki kojų vertindama,atsistojo*
Žinoma,keliaunam,nes aš mirštu iš bado
*sukikeno ir abi išėjo*