Svetainė

*Aurora nusileidusi atsisėdo ant sofos ir įsijungė televizorių.Įsijungusi muzikos kanalą nuobodžiai stebėjo ekraną*

*Aurora išjungė televizorių. Ekranas tapo juodas. Ji tingiai atsistojo ir lėtais,ramiais žingsniais nužliugsėjo į miegamajį*

*Grįžusi į svetainę ji patogiai įsitaisė ant sofos ir pasidėjusi rankas už galvos ji pasinėrė į mintis*

*Išgirdusi skambutį, sutrikusi pakilo nuo sofos*

*Paleido jos ranką ir atsisėdo ant sofos*
'Sėsk'
*Ramiai tarė*

Klestelėjo ant kedės ir apsidairė.
-Jauku,-šyptelėjo.

'Nemanai, kad reiktų saugoti Emily nuo to idioto?'
*Paklausė ir prisimusi Henry ją vėl apėmė pyktis. Jos akys vėl palaipsniui keitėsi kol tapo ryškiai žalios*

-Ne, nemanau,- tare Elija ir sypsena dingo is jos veido.
-Daugiau jis jos nematys,-Elija nervingai pasimuiste.

'Gerai'
*Užsimerkė.Nusiraminusi atsimerkė.Jos akys vėl buvo raudonos*
'Kokiais tikslais čia atėjai? Negi neturėtum dabar atstatinėti savo namo?'
*Ramiai paklausė*

-Buciau pamaloninta jeigu daugiau neprikaisiotum to namo. Atejau pas tave... Is tiesu be jokio tikslo. Norejau pamatyti tave.
Elija syptelejo.

'Taigi..ką norėtum veikti'
*Sumišusi paklausė*

Elija gūžtelėjo. Pamirksėjusi akimis perbraukė ranka per savo plaukus.
-Nežinau...-sumurmėjo ir nusišypsojo.
-Ar labai liūdna gyventi vienai?-paklausė pakėlusi akis į lubas.

'Kodėl klausi?'
*Šiek tiek sutriko*
'Man ne. Aš pripratusi prie vienatvės.Kaip manai ar yra didelis skirtumas vienai gyventi Forkse ar vienai gyventi čia. Nėra. Beje 90metų nepažinojau nieko'
*Pažvelgė pro langą*

-Neatrodai tokia sena,-šyptelėjo.
-Klausiu, nes niekada negyvenau viena...-Elija palietė sofos apmušalą.

'Negi Jossetė atrodo sena? Ji senesnė už mane'
*Menkai šyptelėjo*
'Pabandyk.Bus nebloga patirtis.Gal tada suprasi ką reiškia kai tave palieka vieną'
*Liūdnai pažvelgė į grindis*

-Taip... Vienu metu jaučiausi beprotiškai vieniša... O kambarį dalinausi su 4 merginom,-Elija liūdnai šyptelėjo ir papurtė galvą.
-Nemėgstu vienatvės.

'Aš taip pat.Bet supratau kad vienatvė geriau nei draugai kurie tave užmiršta'
*Suneria rankas ant krūtinės*

-Tai taikai ir man?-kilsteli antakį ir sučiaupia lūpas.

'Turbūt kad ne'
*Atsidūsta*
'Tu vienintelė mane prisiminei'
*Menkai šypteli*

-Netiesa,-Elija papurtė galvą.
-Aš vienintelė tave radau,-pataisė ir nusišypsojo.

'Tu ne vienintelė kuri žino kur aš esu'
*Pažvelgė į ją*

-Aš ir nežinojau,-pabrėžė paskutinį žodį Elija.
-Tu man nesakei,-pakėlė antakį ir sučiaupė lūpas.
-Aurora, tave visi myli,-nusišypsojo,-Visi tavęs pasiilgo. Ir Emily. Tiesiog jai... Aš su ja taip pat nebesutariu...-sumurmėjo.
-Tarjos, Miley ir Nat jau savaitė kaip nemačiau. Jos dingo ne tik iš tavo gyvenimo. Jos dingo aplamai,-Elija pakreipė galvą.
-Pažadėk, kad jei vėl sumanysi pakeisti gyvenamąją vietą-man praneši,-vos vos šypteli.

'Hm myli.Kaip keista.Maniau teks vėl pasimatyti su vilkolakiais'
*Priėjo prie lango ir atidarė.Tada grįžo prie Elijos ir paėmė jos ranką.Tuomet su ja iššoko pro langą*

'Juk žinai kad visad tau padėsiu'
Ramiai tarė eidama. Atsisėdusi ant sofos ji pasisuko į Eli ir parodė į vietą šalia savęs.

Elija atsisedo ir nervingai uzkiso plaukus uz ausu.
-Ar galeciau kuri laika cia apsistot?-paklause ir gailiai pazvelge i Aurora.