Svetainė

Aurora apkabino Eliją. Ji puikiai žinojo ką reiškia prašyti gyventi. O gal ir ne. Paleidusi ji nusišypsojo gaivia, šilta ir keistai švelnia šypsena.
'Žinoma. Neleisiu tau slankioti gatvėmis'
*Susinėrė rankas ant krūtinės*
'Tik papasakok, kas privertė tave išsikraustyti'
*Jau be šypsenos ir rimtu balsu tarė*

Elija atsiduso is palengvejimo, nors sirdyje jautesi it benamis prasantis ismaldos.
-Viskas del Emily... Tai tebuvo apgaule,-tyliai istare ziuredama i zeme.

'Emily pasikeitė ,tiesa..
Kadangi nesiruošiu čia likti, gali apsistoti mano kambaryje. O vėliau Forkse, ten daugiau vietos beje, susitvarkysi sau kambarį.'
Gūžtelėjo pečiais.
'Tiesa sakant atėjau čia susikrauti daigtų. Tad jei man padėsi, galėsim tuoj pat važiuoti'
*Pakilo nuo sofos ir ištiesė Eli ranką*

-Tu isvaziuoji?-negaledama tuo patiket paklausia,-Kur?

'Namo.Į Forksą. Juk ten turiu tokius pat namus'
*Gūžteli pečiais*
'Jei būsiu čia, jis manęs neras. Man per daug jo reikia.'
*Nusuko žvilgsnį. Vėl pažvelgusi į Eli pridūrė*
'Nebent tu nori likti čia. Ir Kevin, kai grįš galės gyventi mano name.Forkse'
*Raminančiai nusišypsojo*

-Kevinas negris,-tare ir nezymiai papurte galva,-vaziuokim i Forksa. Nenoriu likti viena.

'Galvoju.Didžioji dalis rūbų mašinos bagažinėje. Pinigai ir kortelės visad su manimi, tad neturiu ko prarasti.Liekanų man nereikia. Užteks tiek kiek turiu.Beje Forkse jie vos telpa.Tad važiuojam'
*Paėmė jos ranką ir pakėlusi nuo sofos Eli nusivedė į koridorių*