Eliziejaus Laukai

*Iš parduotuvių kvartalo Vic patraukia per Eliziejaus laukus*
*Dairydamasi aplinkui pasuka į šoną ir atsiduria...*

*Gatve atrieda dailus baltas kabrioletas, sustoja vienoje iš, net ir mokamose stovėjimo aikštelėse retai aptinkamų, tuščių vietų. Automobilio šviesos užgęsta, variklis nutyla. Atsivėrus kabrioleto durelėms Josette išlipa, jos dailūs bateliai sukaukši į akmenimis grįstą grindinį, sudrumsdami gūdžią nakties tylą. Kaukšėjimui tolstant vampyrė sumurma*
"Miškas pernelyg toli... O žmonės tokie.."
*Mergina lyžteli lūpas, sukikena anaiptol ne tyliai*
"Panele, jums nedera.."
*Pamėgdžiojusi vieną iš guvernančių dirbusių jai būnant dar visai mažutei rūmuose, vampyrė atsiremia į medį. Prikandusi lūpą dar kurį laiką tarsi kažko lūkuriuoja, šypsena nyksta iš veido.*
"Vis dėl to miškas..."
*Josettė pasitraukia nuo medžio ir ima eiti tolyn Eliziejaus laukų šaligatviais. Čia pat ant stogų tupėjusios varnos neramiai sukarksi ir pakyla. Tolimas kelias miško link, bet juk verta. 'Dėl žmonių', kaip pasakytų Karlailas*

*Grįžusi iš tamsaus ir ūkanoto miško, pastebi, jog čia, mieste, ne taip kaip girioje jau ima švisti. Saulei bekylant iš už horizonto, kur ne kur pridengiamai aukštų pastatų, J suskumba prisidengti plačiakrašte skrybėle. Ji iškelia savo baltojo kabrioleto stogą, patikrina ar visi mobilieji telefonai vietoje, ar nepamiršo kur atsarginės aukštakulnių poros. Supratusi, kad nėra dėl ko jaudintis, Josettė įsėda į automobilį, užveda variklį ir nuvažiuoja*