Jo kūnas įsitempė - viduje virė kova. "Pasakyk!!!" - klykė viena jo sąmonės pusė. "Ne, ne, ne..." - maldavo kita. "Klausyk širdies..." - lyg iš amžių gūdumos atskriejusi mintis jį kiek prajuokino, bet jis to neparodė nė vienu raumens krustelėjimu.
-Heidi...
Jis vis dar dvejojo, bet nebe taip stipriai.
-Tu man...
Santiago atsiduso. Ir tik dabar pamatė, kad jo ranka yra Heidi delne.
-Mano širdis nebeplaka, bet keistas grūmėjimas krūtinėje nubunda tik tada kai pamatau tave... Atleisk...
Js ištraukė ranką ir atsitraukė atbulomis.
-Atleisk Heidi, aš ... Aš nenoriu visko gadinti, bet niekada nebegalėsiu į tave žiūrėti tik kaip į maisto tiekėją. Niekada...
"Tu esi vienintelė mergina visame pasaulyje, nukariavusi mano širdį - mane..."