Drabužių parduotuvė

Šypteli ir pažvelgusi į rankose laikomus skudurus nusijuokia.
-Oho. Matuosimės?-paklausia Emiley.

"Galime"
*nusišypso, paimdama geltoną megztinį*
"Nors man tuėtų viskas tikti, ką paiėmiau"
*šypteli*

-Na man irgi viskas tiks,-atsakė apžiūrinėdama paimtus rūbus.
-Tai eime prie kasos,-tarė šyptelėjusi.

"Neleisiu tau mokėtu už mano drabužius"
*tvirtai prataria ir prispaudžia juos prie krūtinės*

-Man keli šimtai čia ar ten jokio skirtumo,-taip pat tvirtai atsako prieidama prie Emiley.
-Nejau manai, kad leisiu tau leisti savuosius pinigus?-paklausia kilstelėjusi antakius,-Kodėl šitaip elgiesi, Emily? Visi džiaugiasi gavę pinigų, o tu...-sumurma nepiktai.

"Nes aš jaučiuosi labai blogai, kaip kokia vargšė..."
*sumurma*
"Kaip jau sakiau pinigų neturiu"
*šypteli*
"Bet turiu galią..."
*sukikena*

-Bet... Bet ar nemanai, kad po to vargše taps ta pardavėja? Juk jai tkes sumokėti tuos pinigus... -taria liūdnai žiūrėdama į juodaodę dirbančią prie kasos.
-Nagi, emily, baik ožiuotis. Gyvename kartu, esame lyg sesės. Lai tegu ir pinigai būna bendri, sutarta? Ne tau vienai daviau jų,-ištarė šyptelėjusi.

"Todėl ir nenaudojų savo galių, nes visi gailisi žmonių"
*sumurma*
"Tiesą sakant man jų visiškai negaila ir jie nieko nepastebės tik tai, kad dvi jaunos ir gražios panelės prisipiko daug drabužių ir už juos susimokėjo"
*pasižiūri į Elija ir šypteli*

-Na gerai,-nusileidžia Elija ir galvoje sukdama naują planą nueina prie kasos.

"Ką vėl sumastei?"
*susirūpinusi paklausia*
"Na jei nenori, aš galiu ir nenaudoti savo galių. Nenoriu tavęs liūdinti"
*liūdnai prataria*

-Aha... O poto visą dieną būsi susiraukusi, nes atseit per mane jausiesi klaikiai,-šypsodamasi nusivaipo.
-Gerai jau gerai,-rodyk savo galią,-nusišypso,-Noriu pamatyti kaip ji veikia.

"Pasakyk ką sumastei..."
*pradeda zysti*
"Pasakyk, pasakyk, pasakyk, pasakyk, pasakyk...(ir taip toliau xD)"

-Nieko,-ramiai atsakė Eli žiūrėdama į Emily.
-Tiesiog pagalvojau, kad norėčiau pamatyti kaip tavo galia veikia... O kita vertus, sąžinės aš vis vien neturiu tai kam gailėtis žmonių kai tuo tarpu kitus žudau?-lyg tarp kitko tarė žiūrėdama į Emily.

*Emily linktelėjo. Nusišypso ir užleidžia ir pardavėjai ir Elijai iliuzija... Kaip dvi nuostabaus grožio panelės priėjusios prie kasos, sumoka reikiama pinigų suma.... Paėmusi Elija už rankos nusiveda prie išėjimo*
"Na nieko įpatingo nebuvo"
*šypteli*
"Kitą kartą galėsiu tau parodyti, kad šia galia galima naudoti ir kitaip..."
*nusišypso*

-Kitaip?-paklausia bandydama atsigauti nuo iliuzijos,-Jos labai tikroviškos,-tarė šyptelėjusi ir atidarė duris.

*Aurora įėjo į parduotuvę ir pasuko suknelių link*

*Nieko neradusi nusiminusi išėjo*

*Įėjusi susigriebia visokiausių dydžių, visokiausių formų ir spalvų rūbų ir susimokėjusi, nešina penkiais dideliais maišais išeina lauk.*

-Aš taip norėjau dar kartą aplankyti Paryžių,-skundėsi Elija Emiley.
-Ir štai kaip nevykusiai ten paatostogavau.
Liūdnai nusišypsojusi nuėjo prie drabužių lentynų.

"Galėsime kitą savaitę, vėl nuskristi į Paryžių"
*šypteli*
"Na supranti... kai susitvarkysime namus ir panašiai"
*paiima juodą iki kelių suknelę ir prisideda prie savęs*
"Ką manai?"
*šypteli*

-Gražu,-nusišypso.
-Taip... galėsime...-sumurma ir pasiima juodą, šilkinę suknelę.
-Na?-paklausia vartydama ją rankose.

*Tyliai sukikena*
"Eisime plėšti banko?"

-Ne... Jau apiplėšiau,-nusijuokia galvodama ar tikrai jau taip nemeluoja.

*sukikena ir priėjusi prie Elijos paliečia jos suknelę*
"Graži"
*nusišypso ir ištraukusi suknelę jai iš rankų prideda ją prie Elijos*
"Kaip tik ant tavęs"
*nusišypso*
"Privalai ją pasiimti"

*Linkteli ir pasiėmusi suknelę nueina prie maikučių lentynos.*