Drabužių parduotuvė

*Pasiėmusi savo juodą suknelę, prieina ir apžiūrinėja kitą, žalsva suknelę*
"O kur tu buvai?"
*nustačiusi nerūpestinga balsą paklausia*

-Kanadoje,-atsakė iškeldama priešais save geltoną bliuskutę.
Tuomet nuleido rankas ir nusišypsojusi trumpam užsimerkė.
-Ten tikrai labai nuobodu,-šyptelėjo.

"Tai kodėl...?"
*pasižiūri į ją ir greitai nusuka žvilgsnį*
"Ir ką ten veikei?"
*draugiškai paklausia, mintyse keikdama save už tokį kvailą klausimą*

*Pasiima dar kelias sukneles ir apžiūrinėja šviesius džinsus*
"Tu mane palikai..."
*tyliai pasako nepakeldama akių*

Elija atsiduso.
-Kai aną kartą man tai nutiko, aš nužudžiau daugybę nekaltų žmonių. Keli vampyrai taip ir neatsigavo. Todėl mane ir išmetė. Todėl aš čia ir atvykau. Nebenorėjau, kad tai pasikartotų, Emily,-švelniai tarė ji žiūrėdama į Emily.

"Tave išmetė?"
*nieko nesuprasdama pakėlė akis ir pasižiūrėjo į Elija*

-Taip. Išspyrė, kaip šunį,-nelinksmai nusijuokė ir pasiėmė mėlynus džinsus.

*pasiėmusi tuos šviesius džinsus ir dar vienus su drugeliu ant šono, priėjo prie Elijos ir susirūpinusi pažvelgė į ją*
"Iš kur tave išmetė?"

-Iš gaujos. Iš labai nedoros gaujos,-mąstydama kaip apibūdinti tai tarė Elija.
-Kai tapau vampyre, tapau ir Glinderso gaujos nare. Jie siaubė miestus,
žudė žmones, vampyrus ir jiems reikėjo vampyrų su neeiliniais sugebėjimais
ar didele jėga. Tarp jų papuoliau ir aš. Nežinau kaip, bet mane užvaldė ta
gauja. Vėliau įvyko nemalonus incidentas ir aš netyčia sušaldžiau Glindersą.
Atitirpęs jis taip ir nebeatsigavo. Jis nemirė, bet... Et... atrodo nesveikuojantis,-
bandė aiškinti nerūpestingai Elija vis pasiimdama kelis rūbus.
-Galiausiai mane išmetė ir aš netekau namų...
Šyptelėjo ir pasiėmė dar vienus džinsus.

"Tas mūsų panašumas, jau pradeda mane gąsdinti"
*sumurma ir sutrikusi, nežinodama ką jaučia, nusisuka nuo Elijos ir paima kelias bliuskutes*

-Taip... Tavo tiesa. Man nederėjo pasakoti,-papurtė galvą Elija ir užsisukusi pasiėmė raudoną sijoną.

"Aš turėjau omeny, kad mes labai panašios. Mane irgi išmetė iš volturių, nes pasikesinau į Aro žmoną..."
*pasižiūri į ją, o tada į savo drabužius*
"Aš noriu viską apie tavo gyvenimą sužinoti"
*šypteli ir pasiima dar keles sukneles*
"Gal jau drabužių mum užteks? Juk dar mano mašinoj yra keli maišai"
*pakelia akis į Elija*

Linkteli ir nuėjusi prie kasos sumoka už prekes.
-Mano gyvenimas ne toks jau įdomus,-šypteli eidama išėjimo link.

"Va mano gyvenimas tai tikrai neidomus"
*nusijuokia ir eidama link išėjimo sustoja*
"Kur dabar keliaujam?"
*šypteli*

-Į statybines prekes gal. Ji visai netoli-kitoje pusėje gatvės,-šypteli ir atidaro parduotuvės duris.
-Tu klysti. Tavo gyvenime yra šiokių tokių intrigų,-mirkteli.
-Nežinau ar tau būtų naudinga žinoti apie mano praeitį...-susimąsto ir išeina kartu su Emily iš parduotuvės.

*Įėjusi į parduotuvę iš kart pastebėjo pardavėjos žvilgsnį*
"Na ir jaunimas šiais laikais..."
*suburba pardavėja ir susiraukusi nužiūri Emily purvinus ir šlapius drabužius. Emily nusivaipo ir nueina prie suknelių. Dairydamasi, pamato juodą gražią suknelę ir šypsodamasi eina link jos*

*Nukabinusi suknelę, tyliai nusijuokia. Nuėjusi į kabina nusivelka šlapius drabužius ir apsivelka suknelę. Patempusi suknelę žemyn nusišypso pasižiūrėjusi į save. Išlygina suknelės apačią ir išeina iš kabinos, palikusi šlapius drabužius viduje*

*Išėjusi iš kabinos prieiminė, kad neturi su savimi pinigų. Nusišypsojusi užleidžia pardavėjai iliuzija, kad išeina su tais pačiais drabužiais. Eidama pro duris, pasitvarko plaukus žiūrėdama į stiklines duris ir išeina*

*Aurora įėjo į parduotuvę.
Priėjusi prie suknelių apžvelgė viską kas kabėjo ant pakabų.
Nieko neradusi vėl išėjo*

*Lėtai įeina ir iškart patraukia prie drabužių vyrams,vaikinams,vaikams...*
*Dairosi tarp lentynų ir pakabų*
*Paima juodus ir baltus marškinius,tamsiai mėlynus ir šiek tiek šviesesnius džinsus*
*Atidžiai apžiūri kiekvieną drabužį*
*Taip pat paima juodą švarką ir sustoja ties rudu,bet papurto galvą ir nueina*
*Nueina prie vyriškų apatinių skyriaus ir šiek tiek sutrinka,pasikviečia pardavėją ir paprašo jos pagalbos*
*Jau norėjo eiti prie kasos,bet jos akys užkliuvo už marškinėlių,paėmė ir jų,kelių spalvų((žydros ir rožinės,mielasis))*
*Palaukė kol viską supakuos,užmokėjo ir išėjo*

*Atvažiavęs staigiai stabdo sukeldamas dar vieną dulkių debesį ir iššokęs iš automobilio nubėga į parduotuvę. Pamatęs, jog Vic jau nebėra, spiria į stiklines duris ir šios dūžta. Visi esantys žmonės persigąsta ir kažkokia stambi pardavėja pribėga prie Carlisle ir žiūri į jo kruviną koją*
"Nereikia, man viskas gerai. Čia už duris.."
*Išsitraukia piniginę ir paduoda pardavėjai dvi penkiašimtines. Paprastu žingsniu eina į automobilį ir lėtai išvažiuoja. Lėtai purto galvą ir nervuojasi*

*Įėjusi apsidairė ir nusekė paskui Alec,žiūrėdama ką jis renkasi*

*Vic pasimetė ir paleido Alec ranką*
Alec,tau ši moteris nori padėti*palietė jo petį,bet ranką greitai atitraukė*