Mazas miskelis

nu keleta kartu bandziau tai pavyko pasakyti
*sypsosi*

'Išbandyk tai ant manęs' *Sukikenusi pasakė*

ka isbandyti?
pajausti ?

"O" *klastingai pasižiūri į Marką, bet nieko nepasako*
*Pasisuka į Aurora* "Sveika" *šypteli*

* Natalie stovėjo išsišiepusi, tarsi gėrėdamasi ramybę, kurią jautė po šitokios nevilties. *
- Čia buvo geeeras. * sukikeno, tada prikando lūpą. *
- Ėch... tikrai mane tuoj visi nukankins visi su savo galiomis, bet... vis tiek, čia buvo geras. * nusijuokė. *
- Negalvojau... kad taip greitai suveiks ir... kad taip bejėgiškai jausiuos... * Natalie įsižiūrėjo į Emily, kai ši uždavė Markui klausimą. *
- Tikraiii? * vėl nepatikėdama paklausė. *
- Tuomet pasakyk... ką aš jaučiu Emily? * išsišiepusi paklausė. *

'Jei tik tau tai pavyks padaryti taip su manim, žiūrėsim kaip bus' *Aurora suktai šyptelėjo*

"Nat, tu šiandien baisiai keista. Tie tavo žvilgsniai...pasakymai...Ką rezgi?"

*pazvelge i Auroros akis*
*trumpai nutilo.Poto pradejo kalbeti*
truputi issalkus esi,jautiesi linksma nes eisi tuoj medziot

'Labas Emily' *Nusijuokė vaikišku balsu*
'Natalie, tau neužtenka, tu nori daugiau galių išbandyti, žiūrėk tu man, gal savo atrasi' *Sukikeno*

'Medžioti?'
*Nusijuokė ir bandė suvokti ką jis dabar ruošiasi daryti*

* Natalie vaidindama nustebusią pažvelgė į Emily. *
- Ar aš? * paklausė, lyg tuo nepatikėdama. *
- Nea... * papurtė galvą, tada išsišiepė Aurorai. *
- Lyg ir atradau. * pareiškė ir žvilgtelėjo į tamsų dangų. *
- Velniava, jei nebūtų naktis aiškiai galėčiau parodyti tai, ką išmokau... * pasakė supykusi spoksodama į dangų. *
- Ir tau, Emily parodyčiau... Bet naktis kalta, o saulės... niekada nebandžiau pasukti, be to, abejoju ar tai būtų gera idėja. * ėmė juoktis Natalie. *

ai sunkoka man tai jausti
*sypteli*

'Saulė? Tai tada pabandyk ją priversti šviesti naktį, būtų smagu stebėti sumišusius žmonių veidus'
*Saldžiai nusijuokė*

*Emily nustebusi žiūri į Nat*
"Išmokai valdyti savo galią?"
*Prieina į Marko*
"Ar gerai pažysti Aro?" *nedrasiai paklasuia*

nu ilgokai buvom kartu tai galiu sakyti kad pazystu gan gerai

* Natalie sukikeno. *
- Vargu ar man gerai būtų net bandyti pajudinti saulę... * šyptelėjo. *
- Šiaip ar taip... Tai ko gero baigtųsi pasaulio pabaiga. Imtų tirpti ledynai šiaurėje... * samprotavo Nat, tada žvilgtelėjo į Emily. *
- Na, ne visai... Tik išmokau debesis sustumdyti į tam tikras formas. Geriausiai išeina širdutės ir kiškiai. * paaiškino visiškai rimtai. *

'Turiu prisipažinti, kad su viena vampyre, tai yra Miley ir aš aplankysim Voltera, bent jau planuojam, jūs turėtumėt žinoti, kad gali atvykti nelauktų svečių'
*Nusišypsojo sukta šypsenėlę *
*Aurora pradėjo kvatotis*
'Nat, juk Forkso dang7 beveik visada dengia debesis, beje n4ra vis6kai sutemę, nors nedaug trūksta. Tu pabandyk sudeliot mus iš debesų'
*Sukikeno ramiu balsu*

"Hmm...o jis...hmm..." *bando suformuluoti klausima* "Ar jis daug turėjo draugių?" *nedrasiai paklausia*

aras turejo zmona bet ji mire
o nuo tada turejo tik keleta.

'Emily, tau jis patinka tiesa?' *Rimtai žvelgė į jos akis*
'Aš jau 90metų neturėjau draugo, tai tiesiog kankina mane!' *Pavartė akis*

*Emily meta žvilgsnį į Aurora, kad tylėtų, bet nieko nepasako*
"Ooo... ar galėtum man pasakyti kas buvo jo žmonai?" *Toliau kamantinėja*

* Natalie nusijuokė. *
- Aš ne kokia dailininkė ar skulptorė. * išsišiepė. *
- Geriau tada, kai jau nušvis. * šyptelėjo ir įsižiūrėjo į Emily, kuri bandė atsargiai iškvosti Marką. Auroros tiesmukiškumas Nat kone pribloškė. Ji išpūtusi akis žvilgtelėjo į Emily, tačiau tylėjo. Ko gero visi šiame miškelyje suprato Emily jausmus. *

'Ei atsiprašau, bet aš nemėgstu tylėti, visi suprato' *Apgailestaujamai žvilgtelėjo į Emily ir padrąsinamai nusišypsojo*

jo zmonai nezinau kas buvo
*ziuri i ja*

*Aurora pažvelgė į visus ir susmuko prie medžio *