Mazas miskelis

* Gardus, medų primenantis kvapas pasiekė Natalie nosį. Mišku skubėjo raudonų plaukų paauglė. Natalie akimirksniu užsiėmė už nosies. Ji buvo ilgokai nevalgiusi, todėl be galo troško paskanauti jaunos merginos kraujo. Jos akys tapo visiškai juodos, Nat staigiai nušoko nuo šakos ir atsisuko į raudonplaukės pusę. Akimirka ir ji stovėjo už jos. Natalie akimirką atrodė pasimetusi. Tačiau netrukus nežymiai pasistiebė link ganėtinai aukštos merginos kaklo. *
- Bū. * sušnabždėjo ji, o raudonplaukė mergina kone pašoko ir atsisukusi nužiūrėjo Nat nepatenkintu žvilgsniu nuo galvos iki kojų. Buvo aišku, kad ji nesusižavėjo išbąlusia mergina. Mergina apsisuko ir ėmė eiti tolyn. *
- Sustok, mergyt... Ne taip skausminga bus. * ramiai pasakė Natalie, tačiau jos neklausė. šviesiaplaukė supykusi žiopsojo į nueinančią merginą. Buvo aišku, kad taip lengvai ji nenueis toli. Natalie pati nesuprasdama ką daro kilstelėjo ranką ir lėtai mostelėjo mostą priešais save. Iš mažo mosto vėjas ėmė eiti tolyn link merginos vis stiprėdamas. Nat spoksojo į merginą kone išsižiojusi, kai ši pakilo per kelis centimetrus nuo žemės ir sukliko. Nat nevalingai pajudino ranką taip, tarsi kviestų merginą pas save. Didžiulis vėjas pakėlęs raudonplaukę nuo žemės ėmė skrieti kartu su mergina link Natalie. Ji nebeturėjo kantrybės. Vienas šuolis... Kelios akimirkos... Ir mergina gulėjo ant žemės nebekvepuodama, išbąlusi. Negyva. Tuo tarpu Nat jautėsi pasisotinusi. Dar vienas stiprus vėjo gūsis ir Natalie buvo už miškelio ribų... *

*Aurora užlėkė į tą nedidelį miškelį. Susmuko prie medžio ir stebėjo dangų*

*Aurora pamatė merginą, gulinčią tarp lapų. Ji priėjo arčiau ir suprato kad ji nebegyva. Kraujo nebuvo. Tik kelios žaisdelės ant jos kaklo. Aurora baisiai išsigando nes suprato kad tai padarė vampyras.Kvapas buvo labai pažystamas. Ji nuskubėjo atgal į mišką*

*Ateina ir susierzines atsiseda ant akmens* "Taip nesazininga, nenoriu to daryti!"

*atsistoja ir eina i katakombas.pamastyti*

*Emily ibėga į miškelį*
"Nat, tu čia? Kiek tau visko turiu papasakoti" *linksmai sušunka*

* Natalie vėpsojo į dangų. Vėl, tik šį kartą lengvai suko pirštą ratu, kuris sukėlinėjo nedidelį vėjelį. Ji išgirdo Emily. Staigiai nušokusi ant žemės po kelių akimirkų ji stovėjo apsikabinusi Emily. *
- Sveikutė. * pasakė ir atsikabinusi išsišiepė. *
- Kas jau tokio nutiko? * paklausė. *
- Atrodai laiminga. * nusišypsojo. *

"Tokia ir esu" *Nusijuokia* "Tu net neisivaizduoji kas man šiandien atsitiko" *linksmai pradėjo šnekėt*
"Aro pasakė, kad mane myli" *nusijuokia* "Dabar mes pora, o svarbiausia tai, kad aš jį irgi myliu" *nusijuokusi stipriai apkabina Nat*

* Natalie išsižiojo. Plačiai išsižiojo, būtų galėjusi dramblį praryti, turbūt... Netrukus užsičiaupė ir įsižiopsojo į Emily. "Velniava... Nejaugi teks palikti jo galvą nenukirstą?"... * pagalvojo. Ir šyptelėjo. *
- Oho! Kaip džiaugiuosi dėl tavęs. * išsišiepė. *
- Džiaugiuosi, kad esi laiminga. * vyptelėjo, jos akys nusisuko šonan, ji išvydo keistas metalines duris netoliese. *
- Kas ten? * leptelėjo įsižiopsodama ten. *
- Niekada nebuvau jų pastebėjusi... * nutęsė. *

Natalie rašo:

* Natalie išsižiojo. Plačiai išsižiojo, būtų galėjusi dramblį praryti, turbūt... Netrukus užsičiaupė ir įsižiopsojo į Emily. "Velniava... Nejaugi teks palikti jo galvą nenukirstą?"... * pagalvojo. Ir šyptelėjo. *
- Oho! Kaip džiaugiuosi dėl tavęs. * išsišiepė. *
- Džiaugiuosi, kad esi laiminga. * vyptelėjo, jos akys nusisuko šonan, ji išvydo keistas metalines duris netoliese. *
- Kas ten? * leptelėjo įsižiopsodama ten. *
- Niekada nebuvau jų pastebėjusi... * nutęsė. *

*Emily pasižiūri į duris*
"Aš ir nebuvau pastebėjusi tų duru" *susimasto* "Eime pasižiūrėt kas ten yra?" *linksmai paklausia*

* Natalie įtariai nužvelgė duris, tačiau šyptelėjo. *
- Žinoma. * išsišiepė ir pačiupusi Emily už rankos nusitempė ją link durų. Jas pravėrusi Įsitempė Emily kartu su savimi vidun. *

*Emily atsidūrusi laukia pasisuko į Nat* "Eime kuo greičiau iš čia kol aš ko nepadariau"

* Išėjusi iš katakombų Nat lengviau atsikvėpė. Tačiau ne dėl jose buvusios įtampos, o dėl to, kad gryname ore ji jautėsi geriau. Natalie pažvelgė į Emily akis. *
- Jis tavęs nevertas. * pasakė su gailesčiu į ją žiūrėdama, tačiau linktelėjo. *
- Jeigu nori, galim eit kur tu nori. * pasakė.*

"Sek paskui mane, nenoriu kad kas išgirstų kur einam"

* Natalie linktelėjo. *
- Gerai. * tyliai pasakė ir ėmė eit paskui Emily. *

*Aurora tyliai pavaikščiojo ir susiradusi didelę pievą atsigulė ant žolės ir ėmė skaičiuoti žvaigždutes. Iš debesų ramiai pasirodė mėnulis*

*Ji atsistojo ir atsidususi tyliai nubėgo į MIŠKĄ*

*Įlėkusi į mišką, pamato merginą. Prieina prie pat jos ir garsiai sušunka* "Labas"
*Mergina krūptelėjo ir greitai atsigrežė* "Emm...labas" *išlemeno*
*Emily nusišypsojo* "Ką čia vieki?"
*Mergina nenoriai šyptelėjo* "Šiaip vaikštau"
*Emily nusijuokė ir priėjo arčiau jos* "Nebijai viena vaikščioti mišku?"
*Megina biškuti sutriko* "Hmmm...ne"
*Emily vėl nusijuokia ir įkvepia jos kvapo* "Tokiai merginai kaip tu, labai neprotinga vaikščioti miškais. Žinai...tu labai skaniai kvepi" *nusijuokia ir perbraukia dantimis per jos kaklą. Mergina net nespėjo atsitraukt ir Emily įkando jai. Baigusi puotaut Emily nedrasiai pasunka į katakombą*

*Išėjusi iš katakombo Emily giliai įkvepė. Nuėjusi keliasdešimt metrų nuo katakombo atsigulė ant žemės ir galvojo, ką reikės sakyti Alec*

*Aurora giliai įkvėpė. Pasirodė plati šypsena veide užuodus didelę bandą stirnų. Ji pribėgo arčiau ir staigiai puolė. Aurora nudobė 6 stirnas ir išgėrusi jų kraują bei nebesijaučianti ištroškusi ji tyliai atsigulė po medžiu.*

*Aurora staigiai pasikėlė ir nulėkė į katakombas prisiminusi kad dienoraštį paliko ant žemės*

*Emily atsistojo, taip ir nieko nesugalvojusi. Išbėgo iš miško ir pasuko link namų*

*Ji tyliai įėjo į mišką ir be jokio garso atsisėdo po medžiu*

*Aurora ramiai atsistojo ir nuėjo į mišką pamedžioti*