Mazas miskelis

*lengvu žingsniu ėjo žvalgydamasi po mišką.už akies užkliuvus stirnų būriui Alice sustojo.nors ir nebuvo labai alkana troškulys įkyriai trugdė.nužiūrėjus pačią smulkiausią stirną nusprendė,kad jos užteks ir praėjus vos kelioms akimirkoms stirna gulėjo negyva,toliau nuo kitų,o Alice sustingusi stovėjo atsirėmus į medį.nesuprasdama kas dedasi ji įsitempė ir lyg kažko ieškodama žvalgėsi po žemę.jai sukosi galva ir keistai pykino.stengdamasi nekreipti į tai dėmesio lėtais žingsniais patraukė namo*

Aurora atbėgo į iki užmiesčio. Pametusi
kraujo pėdsakus ji vis dar skambino.
Apėjusi visą mišką, sustojo prie katakombų ji
dar kartą skambtelėjo.
Išgirdusi telefoną skambutį ji padėjo ragelį ir pasuko
dar kartą. Įsitikinusi, kad tai tas pats telefonas ji
paliko rankinę gerai užslėptą tarp akmenų ir aukštų
žolių nežinodama ko tikėtis nulipo į katakombas

Aurė įėjo į miškelį ir susiradusi savo paslėptą rankinę, atidarė.Patikrinusi, kad viskas yra ji išsitraukė antrą mobiluji. Įdėjusi jį į kišenę ji užsegė rankinę ir nupėdino namo.

Natalie atsirado viduryje mažo miškelio lyg iš niekur... Ji ramiai dairėsi aplinkui. Pasiilgo šios vietos, kur praleido pirmąsias savo, kaip vampyrės dienas. Natalie ramiai vaikščiojo po miškelį, prisimindama, kaip čia mokėsi įvaldyti savo galias, kaip čia susitikdavo su Emily... "Emily" - skambėjo vampyrės galvoje. Nat pasiilgo tų laikų, kai būdavo su Emily, kai su ja ilgai kalbėdavo, kai jausdavo, lyg ji būtų jos sielos sesė. Natalie pasiilgo jos.
Vampyrė apsidairė aplink ir užšoko ant medžio, atsirėmė į kamieną ir pažvelgė į dangų. Jis ją visuomet ramindavo...

*Nežinodama kodėl atbėgo čia. Ji vis dar mastė apie rytojų. Užuodusi keista pažystamą kvapą, apsidairiusi ir nieko nepamačiusi pakėlė akis į viršų ir įsistebėjo į stulbinamai gražios vampyrės veidą*
"Natalie?"
*negalėdama patikėti paklausė*

Natalie spoksojo į dangų, kai pajuto ją. Emily kvapas pakuteno Nat nosį, tačiau tik išgirdusi savo vadą pažvelgė žemyn. Kiek pasikeitusi, tačiau gal net dar gražesnė Emily stovėjo prie medžio ir žiūrėjo į ją. Akimirką Natalie atrodė, kad ji sapnuoja, tačiau Nat prisiminė, jog sapnuoti paprasčiausiai negali.
- Emily! -sušuko ji ir nušokusi žemėn pribėgo prie draugės ir ją apkabino.
- Emily... Pasakyk, kad nesapnuoju...

*Atsiradęs šioje vietoje,vaikštinėjo ir pastebėjo Natalie ir Emily ir šyptelėjo,priėjęs pri jų apžiūrėjo Natalie*
-Sveika pusesere.
*Nusijuokęs ikvėpė oro,kuris buvo labai gaivus,prieš tai pabučiavo Emily*
-Kur buvai dingus pusesere?
*Žiūrėjo į Natalie negalėdamas patikėti kad ji vėl čia*

*Stipriai apkabinusi Natalie, tyliai nusijuokė*
"Tu nesapnuoji... Kaip aš tavęs pasiilgau"
*paleidžia ją ir pasižiūri į Henry*
"Pusesere? Natalie tavo puseserė?"

Natalie kurį laiką stovėjo apsikabinusi Emily, nenorėjo jos paleisti, tačiau kai šalia atsirado jos pusbrolis Nat atsitraukė, žvilgtelėjo į Henry. Šyptelėjo, tačiau, kai jis pabučiavo Emily sustingo.
- Ee... - numykė.
- Labas... - šiaip taip išlemeno, spoksojo tai į Emily, tai į Henry, kol pagaliau susivokė.
- Oh! Jūs kartu? - netikėdama paklausė.

*Nusijuokia ir iššiepia dantis*
-Taip mano puseserė.
*Nusišypsojęs pasižiūri į Natalie bei Emily*
-Natalie matau jau pažįsti Emily,tai va tau dar naujiena,aš su Emily esam pora.
*Žiūri kaip reaguos Natalie*

*Nusijuokė*
"Daug kas pasikeitė, kol tu vėl buvai dingusi"

Natalie kurį laiką bandė suvokti tai, ką jai pasakė Henry. "Henry ir Emily pora" - kartojo sau mintyse, kol įsikalė tai sau į galvą. Nusišypsojo. Šypsena po truputį platėjo.
- Sveikinu... Tai yra... Ee... Puiku. - sukikeno.
- Net nežinau ką pasakyti. Niekada neįsivaizdavau, kad jūs būsite pora. - šyptelėjo, tada pažvelgė į Emily.
- Na... Po Benjamin dingimo... Nenorėjau iškrėsti kvailystės, Miley neleido man skambinti tau... Buvau susinervinusi... Dėl to kuriam laikui dingau. - bandė kalbėti Nat, tačiau išėjo nelabai rišlūs sakiniai.

*Šyptelėjęs puseserei nusijuokia*
-Ačiu pusesere.
*Patyli ir paiima Emily už rankos ir pasuka aplink*
-Na aš ir net nežinojau,kad aš su ja būsiu pora,po viso to ką pridirbau jai ir jos draugėm.
*Nuliūsta bet vėl pabučiuoja Emily šįkart aistringiau*

Natalie kilstelėjo antakį.
- Ką jau tokio padarei jai ir jos draugėm?

*Nestipriai trenkia Henriui į krutinę ir nusijuokusi atsitraukia nuo jo*
"Kas buvo tas buvo. Nieko jau nepakeisi, taigi užmirškim viską"
*prieinai prie Nat ir apkabina ją per pečius*
"Gyvensi su manimi ir Henriu?"
*šypteli Nat*

Nat kelis kartus sumirksėjo.
- Pasistatėtė naują namą ar nusipirkote naują? - paklausė.

-Ei ko čia mane trankai?
*Juokais prataria*
-Gerai kas buvo tas.Dabar svarbiausia kad mes viens kitą mylim.
*Nusijuokia ir šypteli puseserei*
-Tai ar gyvensi su mum?

"Pasistatėme naują namą"
*šypteli*

- Gyvenate tik dviese? Ten pat stovi namas? - pasidomėjo.

"Taip. Gyvename dviese ir ten pat stovi namas"
*šypteli*

Natalie kelis kartus sumirksėjo.
- O kiti? Negyvena su jumis? Miley, Serena, Kite, Elija, Aurora?...

*šypteli ir žiūri į abi*
-Tai ar nori gyventi su mum?
*Žiūri į ją*
-Serena mažai pažįstu bet ji gyvena su Volturiais,Aurora išsikraustė,Elija supykus ant manes kad gyvenu su Emily.Miley neteko pažint.O kite vakar mačiau.

Natalie atsiduso.
- Ką gi... tikrai daug kas pasikeitė... - šyptelėjo.
- Na... Jeigu jau siūlote... Man labai patiktų gyventi su jumis. - palinksėjo galva.

-Na taip tikrai,daug kas pasikeitė.
*Šypteli puseserei ir nusijuokia*
-Tai labai gerai,kad gyvensi su mumis.
*Nusijuokia ir šypteli*
-Tai gal keliaujam į namus?

"Elija nepyksta ant tavęs, kad tu su manimi gyveni. Nežinau kas jai darosi..."
*sumurma ir nelinksmai šypteli*
"Miley panašiai pradingo tuo pačiu metu kaip ir tu"
*stipriai apkabina Nat ir nusišypso*
"Žinok namas labai didelis. Eime namo?"
*šypteli*