Kelias į La Push ir iš jo

*apsidairo ar niekas daugiau jos nemate ir grizta i forksa*

Celesty rašo:

((nu jau Jane nenuzemink saves iki sunkvezimio vairuotojo ))

((tu ka as uz ji rasau nes nieks nenori prisipazint kas jis xDD))

*Emily sustojo ir susmukusi ant žemės pradėjo apie viską galvot*
"Nat, tai taip žiauru" *sukūkčiojo ir apkabino ją*

((o Alec juk sake,kad Aro turi kiekviena moteri kuria tik nori ))

* Natalie apkabino Emily, ji ne=inojo kaip j1 geriau guosti, kadangi pati tokio dalyko nebuvo patyrusi. *
- Jis... Jis tavęs nevertas. Pasipūtėlis kažkoks... Įsivaizduoja esąs kažin kas... * Murmėjo ji. *
- Tik pasakyk... tik vieną žodį ir jam gerai nesibaigs... * pasakė. *

"Aš tikra kvailė" *pradėjo verkt be ašarų ((xDD))* "Man sakė...bet aš...patikėjau, kad jis...netoks...kad...jis mane..." *dar stipriau apkabino Nat*

* Nat taip pat stipriau suspaudė Emily. *
- Matyt... Man nederėjo tavęs palikti vienos. * nesmagiai, tyliai nusijuokė Natalie. *
- Tu nekvailė... Bet kas būtų patikėjęs tuo... * Natalie nerado gražių žodžių, todėl padarė reikšmingą pauzę. *
- Viskas bus gerai... * sukuždėjo. *

-radau jus
*piktai sushnypshte Alec*

- Atsikabink, vaike. * pro sukąstus dantis sušnypštė Nat. *
- Eik pas savo dievaitį.

*Emily nusišypsojo ir pasistengė nusiraminti*
"Aš pati esu kalta, kad buvau tokia naivi. Man sakė, kad jis...bet aš nesiklausiau. Kas gali į tokį vvaiką kaip aš rimtai žiūrėti. Nesubrendusi paauglė" *sumurmėjo ir vėl pravirko*
*Emily išvydus Alec pasisuko į jį* "Alec būk geras išeik"

-neisishnekek su manim!
*piktai atriezhe jis Emily,rukas letai judedamas apsupo jas ish visu pusiu,ratas siaurejo*

[[ Alec, tavo galia greitai neveikia ]]
* Natalie sušnypštė, ji staigiai įsižiopsojo į dangų. Keista, tačiau vos po sekundės į Alec trenkė žaibas. [[xDD]] Nat staigiai mostelėjo ranka. Pakilo didžiulis vėjas, kuris nunešė Alec tolyn. *
- Emily... Tu esi pati nerealiausia, tai jis kaltas. Pernelyg savimi pasitiki. Ir dar turi tokių pakalikų... * piktai pažvelgė Alec pusėn. *

"Maldauju, Nat nieko jam nedaryk" *Emily vėl pravirksta* "Nori mane nužudyti? Nužudyk" *ir eina link Alec*

(neesme jus jau apsuptos nepabegsi )

*is visu jegu prieshindamas vejui Alec bande stotis,o ruko ratas vis siaurejo jis jau buvo prie Ju koju*

"Stai kur jus, mano brangiosios" *beprotiskai greitu zingsniu atlekes Aro sustoja ir pradeda eiti. Kuo arciau jis eina, tuo labiau vampyres ir Alec pastebi jo juodas blizgancias akis, issieptus dantis ir keista veido israiska. Jis isiutes, bet is paziuros, linksmas. Ji uzvalde pyktis ir Aro tapo tuo plesrunu, kuri mate Volturiai ir vampyrai pries 100 metu.. kurio taip bijojo*

* Natalie nepaleido Emily. *
- Nekalbėk taip. * supykusi pasakė. *
- Jeigu tu mirsi. Teks ir man nusižudyti. Kaip nors. * pasakė žiūrėdama į Emily akis. *

*Emily nusiraminus žiūrėjo tai į Aro, tai į Alec* "Prašau eikt iš čia" *pradėjo maldaut*

*Aro pradejo garsiai juoktis*
"Emily, jus, panele, man tikrai nepasakysit kur eiti"
*kreipesi i ja keistai, oficialiai, be emociju*
"Natalie, priemu tavo kvietima. Jau seniai laukiau progos gryzti...Vel alsuoti blogiu"
*juokiasi*

*Emily įsikimba į Nat* "Jei aš juos trumpam sulaikyčiau ar tu dėl manęs galėtumei kur nors pasislėpti?" *maldaudama paklausė*

-Aro..
*shnabzhdejo Alec,tuo tarpu rukas priliete Vampyres*

* Natalie žvilgtelėjo į Aro. Jos akys sublizgo. Ji jo nekentė. Norėjo, kad jis dingtų. Keista, tačiau dėl Emily žodžių ji nebetroško jo mirties. Troško tik to, kad jis išeitų. Kuo toliau nuo jų. Natalie žvilgtelėjo į Aro, nenorėdama atitraukti akių nuo Emily. *
- Priimi? * tyliai pakartojo. *
- Nori mane nužudyti. Bet Emily neliesti?

"Emily, nemaldaukite jos to, as girdziu, juk as gryzau, daug stipresnis"
*juokiasi*

"Jei zudau, zudau be ikalciu. Panele Emily butu ikaltis"