Kelias į La Push ir iš jo

"Aš ją labai myliu maldauju leisk man ją nunešti į ligoninę" *vėl bėga prie Nat*
*Atsisuka į Aro ir paleidžia jam iliuzija apie jo žmoną. Ji leidžia kad ta iliuzija pati savaime eitų, o pati bėga prie Nat* "Eime greitai" *paima ją už rankos ir bėga į Forksą*

*dėl viso pikto perėmė gydomąją galią iš netoliese buvusio vampyro. Panaikina aro iliuziją * "pagalbos reikia? "

(neesme, kad aro pasidave...taip ji ir mylejai, jei leidai likti nejudanciam...iliuzija prasiau uleisti pries 30 minuciu...o dbr bereikalinga ji, kai jislavonas))

[[bet ji galejo ir prie manes prieiti, juk mato, kad man blogiau.. ]]

[[dar reikia sudeginti ]]

"Josette, ar negalėtumei padėt kaip nors Nat? Kokia ten sakiai tavo galia?"

[[deginkit]]

((jokių deginimų))

[[deginkit, jum gi poxuj vargsas aro, kuris pats pasidave...ypac tau, Emily...eik pas Nat, degink aro..]]

[[ Aro, nesvaik, mes net nenorėjom žudynių xDD ]]
* Natalie buvo susiėmusi už kaklo. *
- Man nieko nėra... * pasakė, nors tai nebuvo tiesa. *
- Geriau savo draugeliu pasirūpink, Emily. * pasakė be jokių emocijų spoksodama žemėn. *

*pagydo nat, paliepia joms dingti, o paskui priliečia aro kaklą, jis pradeda gyti * "vėl nelaiminga meilė? "

[[aro - emo ]]

Aro rašo:

[[deginkit, jum gi poxuj vargsas aro, kuris pats pasidave...ypac tau, Emily...eik pas Nat, degink aro..]]

((tai jau tikrai - vargsas.. ir kai gerkles kandziojo ir kai maldavimu neklause.. vargselis. juokingas tu man, aro tiek gaaalios, o guli verkslendamas))

"Nuo meiles iki nepykantos tik vienas zingsnis..."
*uzsimerkia*
"As pamaciau ja...saavo zmona.....Vien del to buvo verta tai daryti. "
*suinkscia*
"Man pirma karta per sitiek laiko isbego asara...ir...skaudejo"
*susikremta*

((Josette, kaip tu jau čia taip gydai? gali skolintis kitų gales, nors jų ir nėra šalia? tai iš esmės turi visų galias> ? grynas smalsumas))

((p.s. Aro - vampai neverkia o gal tu išskirtinai jautrus?))

(( ahahahahahahaha))

"tu pirmą kartą išlindai iš savo rūmų ir garbingai kovojai. "

"Ne. Pirmuosius 10 vampyro metu as kovodavau. Paskui igavau galia ir nustojau. Buvo lengva kovoti, bet kazkas mane sulaike"

*Emily prieina prie Nat* "Einam iš čia" *paima ją už rankos ir tempiasi paskui save. Atsisuka į Aro skausmo kupinu veidu jam pasako* "Mes dar pasikalbėsim" *ir staigiai dinksta su Nat*

* Natalie šyptelėjo. *
- Ačiū. * padėkojo Josette'i ir nužvelgė Aro. Nat buvo nurimusi. Keista, tačiau ji jautė Aro šiokį tokį dėkingumą. Jau anksčiau norėjo su kažkuo taip pakovoti. Su kažkuo, kad jos visai negailėtų. *
- Emily... Gali eiti. Pakalbėt su juo. Aš nieko nedarysiu. * pasakė. *

"Ne dabar" *nelinksmai šypteli* "Einam iš čia"

[[rp žaidimai man tuo ir patinka, fantazija beveik neribojama. ]]

* Natalie linktelėjo. *
- Aš... Galiu išeiti, jei tu nori. Jei nori su juo pakalbėti viena. * pasakė ir apsisukusi ėjo eiti tolyn. *
- Aš nepražūsiu... * nutęsė. *

*atitraukia ranką * "rodos viskas. Tik 10 metų. Kaip jautiesi?"

*Emily linkteli, Nat* "Aš tave susirasiu" *"Gal" mintyse priduria* "Aš biškuti noriu pasišnekėt su Aro" *ir pasunka link Aro ir Josette's*