slaptas uzmiescio pozemis: katakombos

*Aurora garsiai nusikvatojo*
'Oh tikrai, tu tikrai skiri grožį. Mano draugės buvo už mane gražesnės.'*Nusijuokė* 'Tu turėtum daugiau komplimentų žarstyti Emily, nes kitaip galiu bet kada tave priversti, o tu to nežinosi' *Aurora juokaudama gudriai nusišypso*

*Emily nusijuokia ir pasižiūri į Aurora*
"O ne, neversk jo, nes tada galvosiu, kad jis nemano, kad esu jam pati gražiausia"

"Emily'ei uztenka mano meiles.." *syptel Aurorai*
"Nedrisk naudoti savo galiu pries mane" *prasijuoke ir mirktelejo Aurorai, atsisuko i Emily*
"Na ka, grazuole mano, uz kazka maldauti tau nereikia, uztenka priremti ji prie sienos ir uzrekti "SAKYK, ALEC, KAS GI TAU PO VELNIU DAROSI! Ir viskas..."
*nusijuoke, neatsargiai ir greitai paleido Emily*
"Iki, paneles, as einu"
*Ir be jokiu emociju isejo*

*Aurora nusikvatojo ir dar pridūrė*
'Galiu pakeist bet kokius ketinimus arba kitaip sakant mintis, todėl viską galiu pakreipt teigiama linkme'
*Aurora išsitraukė veidrodėlį ir pažiūrėjo į savo akis*
'Keista, mano akys tamsios, o aš dar neištroškus' *Nusijuokia ir įsidėjusi veidrodėlį atgal, atvertė kitą puslapį*

*Emily nusijuokė ir žiūrėjo kaip Aro išeina*
"Jis visada toks greitas. Kartais aš jo nesuprantu" *nusišypso ir pasisuka į Aurora*
"Nesupyksi, jei ir aš išeisiu? Eisiu paieškot Alec"

*Aurora sukikeno*
'Žinoma, juk tau irgi reikia sutvarkyti būtinus reikalus' *Aurora linksmai pamojavo atsisveikindama*

"Dar susitiksim" *nusišypso ir išeina*

*Aurora vos girdimai atsiduso, įkvėpė ir likusi viena, atsigulė ant šaltos žemės ir užsimerkusi ėmė garsiai dainuoti*

*Aurora nepastenėjo kaip iš jos dienoraščio iškrito nedidelis lapelis. Ji toliau įdėmiai skaitė*

*Aurora atsikėlė ir tyliai nuėjo pamedžioti*

*Aurora nudžiugo kad rado jį vietoje ir atsipalaidavusi stebeilėjo į ugnį. Atsisėdo.*

*Ji iš rankinės išsitraukė markerį ir paėmusi gan nemažą plokščią akmenį ji pradėjo rašinėti.*

*Palikusi apipaišytą akmenį ji nuėjo į Mišką*

*Aurora suirzusi įeina*
'Tai tiesiog nepakenčiama!'
*Ji trenkė su ranka į sieną ir siena aptrupėjo. Tuomet nusiramino ir su liūdna veido išraiška atsigulė priešais ugnį pasidėjusi rankas po galvą. Galvoja.*

*Aurora paėmė savo aprašinėtą akmenį ir sugniaužusi jį delnuose sutraiškė*

*Atsistojo ir išėjo*

*Aro atejo, is sienos skyles, kuri buvo vos matoma, issieme uzrasu knygute, atrodo, labai labai sena. Atsisedo prie ugnies ir pradejo skaityti, kas kart kai perskaitydavo puslapi, ji isplesdavo ir mesdavo i ugni sudeginti*

*Aurora įėjusi į vidų, patraukė prie ugnies. Šiandien ugnis jai pasirodė didesnė, bet Aurora patrūkčiojo pečiais ir nusijuokusi pati iš savęs atsisėdo priešais ugnį. Apkabino savo kelius ir padėjo savo galvą ant jų. Ji ilgai mąstė*

*Aurora atsistojo ir greitai nulėkė į namelį medyje*

*Tyliai įėjo ir atsisėdo taip pat.Galvojo*

*Aurora tyliai išėjo nepastebėdama kaip ant žemės nukrito jos senasis dienoraštis*

*Tik įžengusi, ji suprato, kad sėdėti čia nenori ir nuėjo į miškelį*

*Aro isejo*

*Aurora buvo be proto suirzusi ir tik įėjusi iš nervų pradėjo trankyti sieną. Joje liko didelė skylė. Ji išsigando pati savęs ir susmuko ant grindų prieš ugnį. Ilgesingai stebėjo ugnį.*

*Aurora nuėjo namo*