slaptas uzmiescio pozemis: katakombos

*Aro iejo ir ikvepe katakomboje esancio keisto kvapo oro*
"Cia geriau nei kur kitur. Tikiuosi niekas daugiau nepastebes, kad cia lankausi."
*Prieina prie ugnies ir braukia ranka per ugni*

*Nedrasiai įėjus į katakombą, Emily žingsniuoja prie ugnies. Pamačiusi Aro, prieina prie jo ir stipriai apkabina*
"Labas"

*Aro atitraukia ja nuo saves. Atsisuka*
"Malonu, kad atejai"
*Sypteli ir pasisodina ja save saves*
"Noriu tauu kai ka pasakyti"
*Surimteja*
"Man ne keli simtai metu, as issigalvojau visa ta istorija apie savo mirti. Tikejausi, kad pasakysi, jog netiki, jog tu kaip ir visi kiti zinai tiesa, taciau tu patikejai."
*Ziuri jai i akis neslepdamas placios sypsenos*
"Man yra apie 3000 metu..."
*Dziugiai pranesa Aro, jam nesvarbu ka ji pamanys. Jis nori kad ji tai zinotu*

*Emily kažkodėl pradėjo juoktis*
"3000 metų?" *juokdamasi paklausia* "Tu gyvenai ir dinozaurų laikotarpi?" *bando susivaldyti ir nebesijuokti*

"Na, as su Marku ir Kajumi, pastarojo cia nera, Voltera valdome pastaruosius tris tukstancius metu, nuo etrusku laiku..."
*Jis susierzina*
"Manai as koks paprastas vampyrukstis? Teikis nebesijuokti. As Aro, o ne pigus vegetaras vampyras."
*Surimtejo dra labiau*

"Nemanau, kad tu paprastas vampyras" *nusišypso* "Todėl aš tave ir myliu" *šypteli*
*Emily surimtėja ir vėl prisiminė Nat. Užsidengė rankom veidą*
"Natalie išvažiavo" *tyliai sušnibžda*

"Ji grys"
*Paskui pagalvojas susnabzda Emily i ausi*
"O gal geriau man ja surasti, pakviesti ir isvaziuoti paciam? Kas geriau?"

"Nesažininga, šitaip klausinėt" *suirzusi ištaria*
"Tu žinai, kad aš tave myliu, bet Natalie irgi myliu. Natalie rašė, kad tau perduočiau linkėjimus" *Emily atsidūsta ir apkabina Aro*
"Kodėl visa tai turėjo atsitikt būtent mums?"

"Man buvo atsitike tokiu dalyku. Oj, buvo"
*nusijuokia*
"Pries koki tukstanti ar devynis simtus metu, jau laiko neskaiciuoju, tokia Elizabeta pasirinko mane, ne savo geriausia drauge... Jai pasiseke - kai nusizenge, mirtis buvo greitesne. O dar atsimenu viduramziais turejau mergina, paprasta vampyre. Ji, Anabele, pasirinko broli, o ne mane... Taigi as jai nieko nepadariau, bet sargybiniai..."
Ūnusijuoke dar garsiau*
"Jei tik galeciau tau ispasakoti visa savo gyvenima, atrastumem dar viena buda nuzudyti vampyra - is nuobodulio besiklausydamas uzmigtu amziams"
*Pasiziuri i Emily ir atitraukia ja nuo saves*
"As nenoriu siandien skaityti tavo minciu, Em, geriau laikykis atstumo...Man idomu ilisti i tavo visdu ir viska suzinoti, bet as per daug issekes..."
*Atsiudsta ir linksmai sypteli*
"Girdejai, kad Alec irenge vieta, kur jis ves zmones, kad mums nereiketu gedingai medzioti, it paprastiems vampyrams??"

*Pakelia antakį* "Tu žudydavai savo merginas? Kaip ta Elizabeta nusižengė?"
*Emily atsidūsta* "Taip nesažininga, negaliu net paliesti tavęs. Nemanau, kad man patiks ten būti ir "puotauti", bet gal priprasiu" *šypteli*

"Nezudydavau ju vien del to, kad jos atsibosdavo ar ta meile isblesdavo. Elizabeta susitikinejo su dar vienu vampyru, tad pamaniau, butu smagu ja nugalabyti"
*Aro akys uzsidege ir minutele jisai paniro i prisiminimus, kai nuzude Elizabeta*
"Tu negali prie manes prisiliesti *tare jis* bet as galiu"
*Aro sueme Emily veida ir pabuciavo. Tai buvo aistringiausias ju bucinys. Jis liete jos plaukus, veida, kakla, visa kuna ir tada staigiai sustojo ir ja paleido*
"Atleisk, anksciau man tai buvo iprasta"
*Tare jis ir surimtejo*
"Tu privalesi puotauti. Privales!"
*Pratare jis*

*Emily šiek tiek sumišo ir nusišypso*
"Visada būna pirmas kartas" *sušnibžda prilėtusi lūpomis jo kaklą. Pasistebia ir pabučiuoja į lūpas*

*Aro ja letai apsikabina ir leidzia ant zemes, kai jie jau sedi, jis priliecia savo lupas prie jos. Jie pasibuciuoja. Letai, labai letai jis buciuoja jos lupas savosiomis. Jis glosto jos plaukus, apglebia veida, ir tada jo lupos leidziasi zemyn. Jis jai buciuoja kakla, peti, tada vel kakla ir kyla i virsu prie lupu. Viska daro letai ir atsargiai...Tada sustoja ir paleidzia Emily*
"Kodel Nat isvyko?"

"Nelabai žinau, rašė, kad labai nori aplankyti tėvus ir šiaip apie viską pamastyti" *gūžtelėjo pečiais* "Man nepatinka, kad ji išvažiavo palikdama vien laišką. Gal nebūtų buve taip skaudu, jei ji pati būtų atėjus ir pasakius..." *atsidūsta*

"Tu vampyre, priklausanti Volturiams. Negali liudeti del paprastos vampyres, ir dar tos kuri priesinosi man. As gyvenime del nieko nesigailiu. Tikiuosi, pasimokysi is manes"
*Supykes istare Aro*

"Ji kažkada norėjo prisidėti prie Volturiu..." *šypteli*
*Nusijuokia* "Nemanai, kad dabar turėtumei mane guosti ar kažką panašaus, o ne bandyti mane pakeisti?"

"Po viso TO as neleisciau nieku gyvu jai tapti viena is musu"
*Supyksta*
"Nori tu to ar ne, Volturiai yra vampyrai, kurie elgiasi kitaip. Rinktis gali pati - Volture tu ar ne, tai tavo valia, bet jei nori buti viena is musu, tai ir elkis prideramai. Numaciau viena vampyra, kuris galetu prisideti prie musu. Tam man reikes pasitarti su Marku"

"O ką aš blogai darau?" *susierzina* "Ką turėčiau daryt ir kaip elgtis, kad būčiau "tikra Volturi"? Paaiškink man...del nieko neliūdėti? Apie nieka negalvoti? Nieko nejausti? Niekada nebūti laiminga?"

"Su manimi taip nesnekek, Em."
*Raminamu balsu, nei kiek nesujaudintas jos zodziu pratare Aro*
"Jei nori buti laiminga, siek to, o ne raudok del drauges, kuri bet kokiu atveju grys. Jei nori buti laiminga, tai nors karta susiimk, tu nebe zmoguis, ne ta kuri verkia, sielojasi ir visko gailisi. Tu net ne paprasta vampyre. Tu viena is musu. Tu net nenumanai, kokia garbe tau atiteko, kad begales vampyro del to ir stengiasi, stengiasi tapti Volturiais. Gerai pagalvok, as jau daug mates ir patyres, as zinau"

"Gerai" *pasako be jokių emocijų* "Pasistenksiu, kad tau dėl manęs nebūtų gėda" *nesusilaikiusi šypteli*

"As, kaip tavo vaikinas, kaip mylintis tave vampyras, kaip vyras tavimi didziuojuosi, bet kaip vienas is Volturiu vadu - tikrai nesidziaugiu taip kaip noreciau. Nepyk, pasistenk suprasti mane."
*Pakelia jos galva vienu pirstu ir mirkteli jai*

"O kas tas vampyras kuris sakei, kad galėtų prisidėti prie Volturiu?" *šypteli* "Ar tai paslaptis?" *nusišypso*

"Ta vampyre tu jau pazysti, manau. Man ji pasirode stropi mokine, sauni vampyre"

"Emm..." *susimasto* "Aurora?" *spėja*

"Nesakysiu"
*Parodo liezuvi*