Kiemas

*Aurora skubiai atbėga apžiūrėti savo naujo namo.Atsistoja kieme ir apsidairo*

*Ji patenkinta atsisėdo prie medžio*

*Aurora atsistojo ir nuėjo į katakombas*

*Ji tyliai atėjo į kiemą. NUsišypsojo ir džiaugdamasi savo pirkiniu ji atrakino duris ir įėjo į vidų*

*Užrakino duris ir išėjo*

*Aurora atsisėdo ant laiptų ir laukė Evos*

*Užuodusi Evą netoliese nusiramino ir nuėjo į katakombas*

*I kiema atvaziuoja Ferrari.Is masinos islipa visa perbalusi Eva.Pajuode paakiai ir siek tiek idube skruostikauliai rode jog ji nemiegojo daug laiko ir nevalge.Turbut Evos pilve jau zarna zarna rijo.Mergina nuejo link namo.*

*Atejusi i kiema ilipo i Ferrari ir isvaziavo.*

*Atėjusi, kieme pamatė naują, blizgantį Porshe.*
'Štai.Grąžos nereikia'
*Nusijuokė iš išsižiojusio vairuotojo ir grįžo į katakombas*

*Isėdo į mašiną ir greitai persirengė. Atidarė Kite duris.
Kai ji įsėdo ,uždarė duris ir išvažiavo*

*Laikydama Rey ranką įšoko pro atvirą kambario langą*

'Ką gi. Aš dar grįšiu'
*Sustojusi prie namo tarė ir nusišypsojusi išvažiavo*

Įlėkusi į kiemą,
gražiai nešdama suknelę žaibišku greičiu
atsirado po savo kambario langu,
ji rankomis apglėbė suknelę ir įšoko į vidų.

Aurė iššokusi nubėgo link paplūdimio
pažiūrėti į senai matytą saulėlydį.
Tik šįkart viena.

Aurora sustojo kieme, išlipusi iš automobilio priėjo prie bagažinės ir atidariusi ištraukė lagaminą. Uždariusi bagažinę ji užrakino automobilį. Priėjusi prie durų, atrakino ir laukė Eli.

Pasiemusi visus daiktus prigriebe Arda. Uzrakinusi masina priejo prie Auroros.

'Eime vidun'
Nusišypsojo. Elijai ir Ardui įėjus į koridorių, ji pati įėjo ir užrakino duris.

Aurora išvargusi ėjo link kiemo. Ją vėl apėmė tos pačios mintys. Neėjusi į vidų ji atsirėmė į medį. Užsimerkusi ji prisiminė viską, nuo pat tos dienos La Pushe. Kai jo švelnios lūpos prilietė jos, iki pat to momento, kai ji turėjo eiti. Prisiminė jo iki skausmo gilias ir beprotiškai gražias akis, jo šilkinius, blizgančius plaukus, jo angelišką ir nežmoniškai švelnų balsą, jo prisilietimus kurie priversdavo ją suvirpėti ir jos širdis atrodo vėl ims plakti. Dabar ji ilgai be to gyveno.Be jo ji jautėsi nelaiminga.Jos vienintelė svajonė dabar: ji nori ,kad jis grįžtų. Sėdėdama ji beveik kūkčiojo, skausmas ją surišo neatrišamais mazgais. Tik jis galėjo išgelbėti ją nuo skausmo virvių, kurios kiekvieną dieną vis labiau spaudėsi. Staiga, ant jos veido ėmė lašėti skaidrūs, vandens lašai.

*Emily skambina Aurorai*

Išgirdusi skambutį, ji išsitraukė mobilujį ir atsiliepė. Pasigirdo tylus, išvargęs Auroros balsas:
'Klausau Emily'
Giliai įkvėpė

"Aurora?"
*Tyliai prabyla, neatpažindama jos tokio balso*
"Kaip sekasi? Gal norėtumei susitikti?"

'Taip, čia Aurora. Emily, lili ligoninėje, turiu ją aplankyti'
Šįkart jos balsas buvo prikimęs ir duslus.

'Aš..aš turiu eiti. Užeisiu pas tave vėliau'
Aurora padėjo ragelį ir atsistojo.Susikišusi telefoną į kišenę, ji lėtai nupėdino link ligoninės.

-Štai čia,-tarė Eli ir švelniai spustelėjo Kevino ranką.
Priėjusi prie durų paleido ją ir atrakinusi duris įėjo vidun.
-Jauskis kaip namie,-šyptelėjo.