Kiemas

Aurora išsitraukė šeštają,pamačiusi, kaip greitai tuštėja pakelis ji atsiduso. Pridegusi įsidėjo į burną. Godžiai traukdama dūmus ji atsimerkė.
'Jis bent jau gyvas'
Tyliai tarė.Jos balsas užlūžo.

'Kartais atrodo, kad ne...'-norėjo garsiai ištarti, bet susilaikysiu tik sučiaupė lūpas.
-Manau rūkydama sau padėsi?-paklausė ir kilstelėjo antakį.
-Aš tavęs nemokysiu kaip reikia gyventi... Esi suaugęs žmogus-pati turi tai žinoti...
Elija apglėbė savo kelius.

'Jos mane bent atitraukia nuo blogų minčių'
Aurora įtraukė paskutinį dūmą ir sutrynė nuorūką.

Elija gūžtelėjo.
-Tavo valia...-tarė ir susigūžė.

Aurora prisislinko prie Eli ir apkabino.Galvodama, kad reikia prasiblaškyti, ji tyliai sumurma.
'Gal..Gal išvykstam.Trumpam'
Aurora gūžtelėjo pečiais ir atsitraukė nuo Eli.

Elija regis atkuto.
-Taip. Reikėtų prasiblaškyti,-sučiaupusi lūpas linktelėjo galvą.
Atsistojusi nusiėmė gobtuvą nuo galvos ir atsiduso.
-Einu krautis daiktų...-tyliai pasakė ir išbėgo.

Aurora atsiduso ir atsimerkė. Atsistojusi ji tyliai priėjo prie savo kambario lango. Atsidususi ji apsidairė ir užšoko į savo kambarį.

Aurora tyliai klestelėjo ant žemės. Priėjusi prie automobilio atrakino. Sugrūdusi tašę į bagažinę ji uždarė ją ir priėjusi prie vairuotojo durelių jas atidarė. Atsisėdusi, uzdarė dureles ir įkišusi raktelį laukė Eli.

Pribėgusi prie mašinos įmetė daiktus į bagažinę ir atsisėdo į keleivio vietą.
-Siūlau Kiniją,-tyliai ištarė ir nusukusi žvilgsnį pažvelgė į kelią.

Aurora papurtė galvą.
'Kinija man negerai.Primena daug dalykų, kurių nebenoriu prisiminti'
Nelaukusi atsakymo ji nurūko į Oro uostą.

Įsukusi į kiemą Aurora pastatė mašiną šalia dar
neįrengto garažo. Ji suspaudė vairą
ir beveik nejudindama lūpų tyliai tarė
'Lipk'
Nejudėdama sėdėjo.

Elija atsilošė.
-Čia dabar... Išvarai?-piktai paklausė.
-Kur ruošiesi važiuoti?

'Į La Pushą. O ką? Vėl mane prižiūrėsi?'
Atsisukusi, šaltomis akimis pažvelgė
į Eliją. Jos balsas užlūžo ant
paskutinio žodžio.

-Pas vilkolakius? Vėl šokinėsi nuo uolų bandydama nusižudyti ar šį kartą prašysi mirties pačių šunų?-paklausė piktai žiūrėdama į Aurorą.

'Ne. Neatspėjai. Jei nelipi iš automobilio tuomet lipu aš.'
Aurora vėl pažiūrėjo į Eliją ir atidarė dureles.

Uždariusi savo atviras dureles ji užvedė variklį
ir ramiu veidu nuvažiavo link La Pusho.
Žinodama, kad Eli turbūt matys pro langą kylančius
dūmus, ji vis vien siekė savo.

Aurora triukšmingai įvažiavo į kiemą. Bet kaip pastačiusi
automobilį ji išlipo ir trenkė durimis.
Apsidairiusi ji įšoko į savo kambarį pro
atvirą langą

Auriukas lėtai atžingsniavo į kiemą. Atrodė, jog mėgaujasi oru, todėl gilia įkvėpė ir užsimerkė. Atsidususi prasimerkė ir šiltai nusišypsojusi apėjo namą, kur buvo jos langai. Iš kišenių išmetė cigaretes ir žiebtuvėlį. Tuomet akimirksiu užšoko ant palangės ir perlipusi ją, atsirado savo kambaryje.

Aurora su trenksmu nusileido ant žemės. Kojos kiek susmigo į žolę.
'Neblogai.Bet tu turėsi mane nuvesti kažkur kur tu medžioji.'
Ištiesė savo ranką ir išlipo iš duobučių kurias paliko jos kojos.

Aurora linktelėjo.
'Žmonės, o ką tu manei?'
Tyliai nusijuokė ir pasivalė kelnes.

-Maniau, kad galbūt per tą laiką atsisakei savo žalingų įpročių,-nusijuokė ir klastingai šyptelėjo.
Parodžiusi liežuvį tik spėjo ištarti:
-Sek paskui mane,-ir dingo tolumoje.
((Varau jau miegoti Čiau)