Kalnai

*Be sustojimo lėkė kone valandą, sekdamas erzinantį vampyro kvapą. Palyginti dar jaunas, kaip vilkolakio kūnas, buvo kupinas jėgos. Jis urzgė. Jis niršo. jIs troško žudyti. Jis buvo paveiktas cheminių medžiagų, suteikusių jam dar didesnę jėgą. KArštis, adrenalinas sruvo venomis.

Jo kailis buvo juodas kaip smala, akys juodos, tik viena ausis balta.

Nei viena žmogiška mintis nėjo į galvą, jis negalvojo kaip žmogus. Tiesiog bėgdamas pradėjo lėtinti šuolius. Lėčiau. ir lėčiau. kol pradėjo tykinti.

Nesgirdimas urzgimas kunkuliavo viduje, kai jis tyliai pradėjo slinkti ratus aplink Jane. O tada šoko ir kando aštriomis iltimis į gerklę
*

*išdrąskęs visą kūną, surijęs gerklę, jis pasijuto dar piktesnis. ir dar galingesnis. Negalėdamas išsilieti jis pradėjo dairytis kitos aukos. Troško kraujo.

Užuodęs kraują, šoko į kojas ir bene taip greit kaip šviesa nurūko kalnais*

*Greitai įlėkusi į kalno viršūnę apsidairė*
*Nuo čia ji matė kone visas apylinkes*
-Gražu,-sumurmėjo kiniškai ir kvatodama nubėgo kito kalno link

Išliejusi per tokį ilgą laiką susikaupusią energiją, Yiruma nubėgo nuo paskutinio kalno ir atsidususi nuskuodė Forkso link.
-Man reikėtų mašinos,-pagalvojo bėgdama mišku.

*Atnese Lili ir spjove lauk, nusipurtydamas ir laizydamas jos krauja sau nuo dantu. Vis dar negalėdamas nusiraminti, pradėjo ziuret i ja, tyliai urgzdamas. Jis laukė, kada ji pajudės, kad galetu pribaigti.*

*giliai alsuodamas, su raudona uzdanga dengtom akim ji breze nagu i salia uoles puvusi sena medi, tada į uolą ir užžiebė ugnį.*

((zudysiu. grynai ner kas veikt, o mes dar susipykusios))

*užsidegus medžiui, Carlis pagriebė Lili už sukneles krasto ir eme vilkti liepsnos link*

((gerai gerai. tik jau zinok, kad kaip reikiant tave apdauziau))

*nuojautos pagautas paliko dar padrąskė lili ir nubėgo šalin, palikdams ją.. chmm.. trūnyti*

**as negaliu prarast mokytojos ;D **
Benas atejas paskuj dvokenti vilkolakiu kvapa rado lili ir pajemes ja ant ranku nunese atgal i miska

((Miegosi su aro abu vienoj ligoniu lovoj ;D))

Aro nusigaves cia krenta kalno papedei. Jo galvoje sukasi milijonai minciu. Aro nusivyles visais savo buvusiais draugais ir artimaisiais uzsimerkes bando susikaaupti ir suvokti, kur jam eiti toliau, i Voltera jis prisiekia negrysias.

"Nedrisk tarti nei zodzio!"
Aro tyliai susnibzda uzsimerkes

Aro ikvepia ir iskvepia ora
"Kaip cia gera"
usijuokia ri perbraukia pirstu per randa ant krutines

Esme rašo:

*Atsisėda prie Aro, ir nekreipdama dėmesio į jo žodžius pasako*
"Velnias, Aro. Tai tikrai nekaip išėjo. Tau reikia.... į ligoninę, tu sužeistas. Jossetei nepavyko tavęs pagyditi iki galo"
*Pasižiūri į jį*
"Stokis, einam"

"Geriau rami mirtis, nei gedingas pralaimejimas"
Aro susnibzda uzsimerkes

*Atbėgusi pribėga prie Aro ir tvirtai jį apsikabina*

Aro vis dar uzsiimerkes galvoja, nejausdamas ne Esmes nei Sulpicios
"Siandien toks grazus rytas"
Aro susnibzda, nors ir abi mergins jau gali iziureti menesiena