Kalnai

Aro uzuodzia krauja kazkur kalnu apacioje
"Eikit merginos pavalgyt, eikit"
Uzsimerkes nuveja jas per kelis metrus nuo saves ir atsistojes iseina. Netrukus jo ir pedos ataususios

"Aro palauk"
*Nueina paskui Aro ( ( nes jo nepaliks ;DD))*

*Ateina ir atsiseda ant auksciausio kalno virsaus. Nuo jo atsiveria visas Forksas. Carlisle atsidusta ir nusisypsojes prikanda lupa*

*Prisimines Rosalie ir Emmeto kambari nubega namo*

Sustabdžiusi mašiną Elija atsilošė.
-Štai,-tarė šyptelėjusi.
-Štai toji vieta,-užsimerkė ir giliai atsidususi išlipo iš mašinos. Įkvėpusi tyro oro pasirąžė.

'Oo, aš dar niekada nebūvau prie kalnų'
*Išlipusi iš automobilio tarė.
Jos akys sužibo ir žvalgėsi po baltas kalnų viršūnes*

-Prie šitų aš taip pat nebuvau,-šypteli.
-Man patinka kalnai tuo, kad jie nieko man neprimena. Nėra apie ką galvoti.
Atsisėda ant pageltusios žolės.

'Bet čia baisiai gražu'
*Atsisėdo šalia ir nusišypsojo*
'Kodėl norėjai mane čia atsivežti?'
*Paklausė ir vėl nusišypsojo*

Elija nusišypsojo ir švelniai palietė žolę.
-Aš neturėjau jokio tikslo. Tiesiog norėjau čia pabūti. Su tavimi.

'Mes jei neklystų jau tris dienas praleidžiam kartu'
*Paskaičiavo ir nusijuokė*

-Gali būti,-palinksėjo Elija.
-Tau nusibodo mano draugija?-prikandusi lūpa paklausė.

'Žinoma ne. Tiesiog man keista. Tu niekada
taip ilgai su manim nebūdavai'
*Gūžtelėjo pečiais ir apkabino Eliją*

Elija pagalvojo apie seniau kilusias problemas.
-Galbūt tiesiog nebuvo progos,-šyptelėjo ir užsisvajojusi prisiglaudė prie Auroros.

'Turbūt. Apie ką galvoji?'
*Nusišypso*

-Apie viska,-syptelejo Elija.
-Kaip viskas trapu,-tare ir pasitaise pirstinaites.
-Visko gali netekti vienu niekam tikusiu poelgiu,-Eli pazvelge i dangu ir apsikabinu savo kelius.

'Vampyrai ne tokie jau ir trapūs, bet jų jausmai..'
*Pagalvojo*
'...kartais trapesni nei žmogaus'
*Atsiduso*

-Amzinas gyvenimas... Mes matysim daugiau nei kas kitas,-liudnai syptelejo.
-Bunant vampyre pasiilgstu dvieju dalyku. Ledu ir miego,-uzsimerke ir uzsisvajojo.

'Aš pasiilgau sapnų. Mano sapnai visada būdavo gražūs.Nuostabūs.'
*Pažvelgė į plaukiančius debesis*
'Aš net nežinau ko dabar norėčiau. Norėčiau būti laiminga'
*Tai sakydama žiūrėjo Elijai į akis*

-Niekada neturesiu vaiku,-liudnai pazvelge i vaisku vakaro dangu. Prisiminusi vaikystes svajones nusiminusi atsiduso.
-Net asarot negaliu,-prikando lupa ir abejinai nusisypsojo.
-Ei, visada norejau moket grot pianinu,-atkutusi tare Eli.
-Dabar juk turiu visa amzinybe,-syptelejo.

'Kaip čia pasakius. Aš kažkiek moku groti pianinu'
*Šypsosi ir pradeda niuniuoti seną melodiją*

-Pamokinsi?-issiepe Elija ir pasinere i savo fantazijas. Ji sedi prie juodo blizgancio pianino... Jos pieno baltumo lediniai pirstai lengvai slysta dar niekeno neliestais klavisais... Pasigirsta svaiginanti muzika sukelianti nenusakomus jausmus...

'Žinoma pamokinsiu'
*Aurora išsitraukė mobilų ir surinko numerį. Ragelyje pasigirdo jauno vaikino balsas. Aurora šnektelėjo kelias minutes ir padėjusi ragelį nusišypsojo*
'Dovanoju tau fortepijoną. Jie didingiau atrodo. Beje atveš rytoj. Tikiuosi tau patinka balta spalva'
*Šiltai tarė*