Marko Kambarys

tai speju daiktu tavo kambary db pilna..
*sypteli ir nusiima svarka*

aisku.
smagu tureti prisiminimu.
*sypteli*
mano daiktai tai kazkur seniai pranyko.

ir mes tuo dziaugiames.
*sypteli*

tai ka nori veikti?
*sypteli*

*sypsosi*
galim
*atsistoja ir abu nueina i vakareliu sale*

*grizta i kambary ir gula i lova*
*bet staiga atsikelia ir pasiemes lagamineli issoko i kiema*

*ateina ir persirenges i juoda kostiuma,uzsideda tamsius akinius ir pasiima raktelius*
*tada nulipa atgal*

*ateina su Irina*
kaip kambarys?

*Įėjusi apsižvalgo.*
-Kaip čia gražu.
*Suploja delnais ir atsisuka į Marką.*
-Visi buvo labai malonūs.
*Nusišypso.*

kaip nebus.Juk jie geri tik artimiausi zino.
*sypteli*
gal ko nori?

*Linksmai nusišypso.*
-Noriu tik vieno.
*Pažvelgia į jį.*
-Noriu tik tavęs.
*Prieina arčiau.*

*sypteli ir ja apkabina*
as irgi to noriu.

*Ji vos suvirpa.*
-Tik tavęs...
*Prisiglaudžia prie tvirtos jo krūtinės ir giliai įkvepia.*
-Amžinai...

*pabuciuoja jos lupas*
tikrai kitko as irgi nenoriu.

*Pirštų galiukais perbraukia per Marko nugarą.*
-Myliu tave.
*Nuleidžia akis ir atsidūsta.*
-Trokštu tavęs.
*Pabučiuoja jį į lūpas.*

*nieko nesako tik svelniai paliecia jos lupas savo liezuvio galiuku*

*Sukikena.*
-Išdykęs esi.
*Lyžteli Marko kaklą.*
-Bet aš didesnė išdykėlė.
*Nusijuokia ir pažvelgia į Marką.*

*svelniai paguldo ja ant lovos*
mes panasaus lygio.
*svelniai pabuciavo jos nosyte*

*Delnais suėmė Marko veidą. Jos lūpos pabučiavo jo akių vokus. Paskui skruostą, lūpų kamputį, nosį. Panardino baltus pirštus į jo plaukus. Visa virpėdama iš susijaudinimo nustojo kvėpuoti. Užmerkė akis ir atsiduso.*
-Tu mane svaigini.
*Tyliai nusijuokė.*

*svelniai bebuciuodamas jos lupas,atsegineja jos palaidine.*

*Irina baigė atsegti visas Marko marškinių sagas ir žiūrėdama jam į akis priliečia diržo sagtį.*
-Galima?
*Pimerkia akis ir pabučiuoja į lūpas.*