Marko Kambarys

*sypteli ir linkteli*
*nuima nuo jos bliuskute ir sijonuka*

*Giliai įkvepia. Atsegusi diržo sagtį ištraukia diržą. Lėtai atsega džinsų užtrauktuką. Staigiu judesiu nutraukia džinsus. Kūnas nesiliauja virpėti nuo kiekvieno Marko prisilietimo.*

*prisiglaudzia arciau ir toliau ja buciuoja*

*Prigludusi prie Marko ji stipriai apkabino jį per liemenį.*
-Man patinka...
*Jos lūpos prigludo prie kaklo duobutės.*
-Man patinka tavo kūnas.
*Pabučiavo jį į lūpas.*

*buciuoja jos visa kuna ir rankomis svelniai glamoneja.
tokia tavo oda svelni.
*buciuoja*

*Tyliai suvaitoja ir atsidūsta. Užmerkusi akis bando suvaldyti aistros pliūpsnius, kurie gali išsiveržti kaip nevaldoma, chaotiška liepsna. Apkabinusi jo kaklą prisiglaudžia ir bando nurimti. Lūpamis vis dar bučiuoja tai kaklą, tai Marko lūpas.*

*rankomis glamoneja jos kiekviena kuno centimetra.
*buciuoja visa jos kuna karstai*

*Virpėdama iš susijaudinimo Irina vos nepadėgė Marko lovos.*
-Gal būtų saugiau kur bent kiek yra vandens.
*Vis dar glamonėdama jį sušnibždėjo.*

*sypteli*
juk vandens yra toje oloje.
*buciuoja jos kakla ir tyliai pasako*

*Pabandė susikaupti ir nusiraminti.*
-Tai gal eime ten?..
*Vos tramdydama astros proveržius sušnibždėjo.*

galim tik dabar reikia apsirengti.
*meiliai sypteli*

*Grakščiai pašoka ant kojų ir apsirengia. Virpančiais pirštais užsisega palaidinukę. Paduoda Markui jo marškinius.*
-Aš jau pasiruošusi.
*Viliojančiai nusišypso.*

*apsirengia*
tai tada lekiam tenai.
*atidaro langa ir pro ji islekia*

*Pamirksi akytėmis.*
-Aš nemoku skraidyti.
*Sušunka ji. Kaip galėdama greičiau išbėga iš kambario.*

*Atėjo ir gana tyliai uždarė duris.Atsisėdo i krėslą ir pasileides ramia muziką stebėjo kambario kampą*

*Lyg niekur nieko pro langą į kambarį įšoka Irina. Nesitikėjusi išvysti Marko, ji surinka ir išsigąsta.*
-Markai...
*Išlemena ji ir lėtai prieina prie jo.*

*Pasižiūri i Irina*
-Kur buvai dingus?
*Bando nutaisyti šilta veidą*

*Kiek nustebusi ji atsisėda ant lovos krašto.*
-Aš visą laiką buvau čia, Volteros pilyje...
*Ji atsidūsta ir nuleidusi galvą bando nusiraminti. Irina jautėsi siaubingai, nes bijojo prarasti Marką.*

*Atsisėdo šalia jos ir paėmė švelniai jos delną.*
-Nu tada aš nepastebėjau tavęs.
*Žiūri i ją*

*Irinai virpteli lūpa.*
-Nepastebėjai...
*Šis žodis tarsi peilis ėmė raižyti krūtinę. Prikandusi lūpą ji atsiduso.*
-O aš maniau... Maniau, kad tau neberūpiu...
*Užsikirsdama ji iš tarė ir įsikniaubė į Marko krūtinę.*

*Lėtai apkabino ją*
-Tai tikrai netiesa.
*paglostė švelniai jos nugara*
-Tik buvo sunkus metas nes Volturiai vienas po kito išeidinėjo tai jausmuose buvau pasiklydes.

*Vis dar glausdamasi prie mylimojo ji nusišypsojo.*
-Aš labai išsigandau...
*Palietė jo skruostą.*
-Be tavęs aš... Aš...
*Pritrūkusi žodžių ji tik pabučiavo Marką į lūpas.*

*Aro isiverzia i kambari ir
suraukes kakta ziuri i abu*
Ka Irina veikia sioje pilyje?!
*Garsiai ir aiskiai tardamas
zodzius, ramiu veidu klausia
Marko*