Marko Kambarys

*Atsisuka i Aro tarsi pamatęs vaiduoklio*
-Nu kad jinai mano sužadėtinė.
*Šaltu tonu taria jam*

*Aro atsako rusciu tonu ir
blizgiomis juodomis akimis*
Man neidomu kas ji tau. As
nenoriu jos matyti cia
*Nusuka zvilgsni i langa*

*Atsistoja ir prieina prie jo*
-Tai tavo atžvilgiu čia viskas remiasi i tave?
*Šaltai bet laikosi pagarbos*

*Išsigandusi Aro staigaus pasirodymo Irina prikando lūpą.*
*Nervingai žvilgčiojo tai į Marką, tai į Aro.*

*Aro pazvelge sau i nagus*
Manau, visu atzvilgiu cia
viskas pagal mane. Tu praradai
valdzia jau senokai. O as ja
vis dar turiu. Ir kai sakau, kad
nenoriu cia matyti klaidingos
informacijos skleideju, reiskias
nenoriu. Jei dar susitikinesi su
ja, liepsiu sargybiniams ja
nuzudyti. Manau, tau zinoma
mano sesers Didymes istorija.
Kazi, gal Irinai irgi taip baigsis
*Nuzvellgia Irina ir pasisuka i ja*
Mergyt, matai, as pries tave
neturiu labai jau kazko blogo,
tik va Volteroje mes tuokiames
su kilmingaisiais arba patinkanciais
Aro. As taves nepazistu, o kilminga
tu nesi
*Guzteli peciais*

*Žiūri i Aro su laikomu pykčiu*
-Nu ką žinai apie jos mirtis?
*Žiūri i jo akys*
*Laiko sugniaužtus kumščius*

*Aro rimtu tonu pasako*
Neerzink manes, Markai.
Zinai, kad as stipresnis.
Jei nuzudziau savo seseri,
nuzudysiu ir sita mergina.
Nes as noriu kad elgtumeisi
kaip geriau Volterai. O sita
*Rodo pirstu i Irina*
...nepakeis tau mano sesers.
Bent susirask tokia, kuri
turetu geru galiu ir intelekta
aukstesni
*Atsiremia i siena*

*Pasigirsta urzgimas kuris nutyla*
*Žiūri i jo akys*
-Tu stipresnis?Nejuokauk Aro.
*Šaltai nusijuokia*

*Aro nusijuokia*
Manai, kad stipresnis tu,
Markusai?
*Nutyla juokas ir pasigirsta
urzgimas*
Bet as tuo netikiu
*Paima nuo stalelio salia Aro
esanti uolos gabala, kuri Markas
pedantiskai saugojo ir vale dulkes
kas dien. Ir pavadines buvo gabaleli
Anastasia. Aro spustelejo ranka ta
nelemta uolienos gabala ir jis virto
milteliais papuosusiais Marko kilima*
Ups
*Aro selmiskai nusisypsojo,
ir nusiramino. Cia kaip tie kamuoliukai
nuonervu. Aro vel ramiai atsireme i
siena*
Priestarausi man, Markusiuk?

*Akys virto juodos ir žengė i jį kelis žingsnius*
-Ne čia jei nori jėgas išbandyti.Einam i kiemą.
*Stebi jo akis bet gretai uždeda ramybės kaukę*

*Aro sukikena*
Branguti, as nenusiteikes
mustis su mazu, pukuotu
ir minkstu visciuku. Kai
isugdysi is saves vyra,
tada mane pasikviesk i
dvikova
*Apsisuka ir paziuri i Irina*
Tikekimes Markai, tu ja myli
ir paliksi ja, antraip tau teks
raudoti del dar vienos moters,
kuri ir vel krisnuo mano rankos
*Iseina*

*Sugniaužia kumščius bet tada atsisuka i Irina*
-Niekšas jisai.
*Atsisėda prie jos*

*Baimė buvo užvaldžiusi visą kūną, jos rankos drebėjo, krūtinė tankiai kilnojosi.*
-Markai...
*Balsas lūžinėjo.*
-Markai neleisk jam manęs nuskriausti...
*Staigiai pašokusi ant kojų ji apsidairė po kambarį.*
-Man čia pavojinga... Ne, tai tau pavojinga, nes aš esu šalia...
*Priėjusi prie jo pažvelgė jam į akis.*
-Gal... Gal man grįžti į Forksą?..
*Tai buvo išeitis, kuri draskė Iriną iš vidaus. 'Išsiskirti su juo... Ne!!! Tada geriau mirti, nei nebematyti, nejausti...'*

*Žiūrėjo i jos akis*
-Tai man jisai nepavojingas bet bijau dėl tavęs.
*Veide atsirado neviltis*
-Aš be tavęs vėl būsiu bejausmis.
*Žiūrėjo i jos akis*

*Pripuolusi prie jo apkabino jo kaklą.*
-Aš neištversiu... Neištversiu, be tavęs nė akimirkos...
*Jos akyse atsispindėjo skausmas ir baimė.*
-Man reikia išvykti...
*Pusbalsiu ištarė ji ir paleido jo kaklą.*
-Kuo greičiau aš išvyksiu...
*Ji atsiduso. 'Kodėl Aro nesupranta, kodėl?..'*

*Žiūrėjo i jos akis su liūdesiu*
-Jisai niekada nesuprasdavo mane.
*Nuleidžia akis i grindis*

-Aš bijau Markai, bijau... Nenoriu, kad tu kentėtum...
*Priglaudė virpančias lūpas prie jo lūpų.*
-Myliu tave...
*Ji vos šyptelėjo, liūdesys temdė mintis. Ji palengva atsitraukė nuo Marko.*
-Dė meilės, aš sutinku gyventi toliau nuo tavęs kūnu, bet ne mintimis...
*Ji priglaudė ranką prie kaklo.*
-Mes dar susitiksime... Tiesa?..
*Virpančios lūpos prigludo prie jo kaktos.*
-Myliu tave...

-Aišku kad susitiksim.
*Stebi jos akis*
-Mano širdis bus su tavimi.

*Liūdnai šyptelėjusi Irina apsisuko ir nuėjo prie lango. Ji visai netroško susitikti su kuriuo nors iš Voltiurų, ypač su Aro. Palietusi ranka lango rėmą ji atsisuko į Marką ji norėjo įsidėmėti jo veidą, jei daugiau niekada nebesusitiktų su juo. Vien nuo šių minčių vampyrė pajuto fizinį skausmą.'Sudie mano meile...' Užmerkusi akis ji pasisuko į langą ir po kelių akimirkų iššoko pro jį.*

*Sustojo prie lango ir stebėjo kaip pradingo Irina.Tada apsisukes sudaužė lempą ir pyktis užvaldė jo mintis.Greitu žingsniu praėjo pro duris ir nuėjo pas Aro*

*Ateina i kambari ir pasiima seną lagaminą pradeda krautis daiktus*
*Kai baigia krautis su liūdesiu pasižiūri i kambari.Stovi kaip statula*

*Atejes paima Marka uz ausu
ir jo nepaklausus tempia atgal
i savo darbo kambari*

*Atidaro duris ir ileidžia Didyme*
-Mano kambarys.
*Atidaro spintą o joje tik keli kostiumai.Pakabina sukneles*

Jaukus, ir visiškai kitoks nei anksčiau
*Apžiūri*
*Prieina prie jo ir spintos su suknelėmis*
Kokią apsivilkti?
*Žvilgteli į Marką su šypsena*

-Man labiau patinka tą smėlio spalvos.
*Šypteli ir atsisėda ant lovos.Lagamina paspiria po lovą.Nusiima švarką ir pasideda ant kedės*