Kiemas, pilis

Heidi skardžiai nusijuokia iš Lili žodžių,vis dar žiūrėdama į Demetri.
-Brangioji,pasilaikyk savo žodelius sau,gerai?
Trumpai mesteli jai piktą išraišką,tada vėl pažvelgia į jį.
-O tu esi tikra,kad jis myli tave,o neapsimetinėja?
Prunkšteli galvodama kokia bus Lili išraiška po kelių akimirkų.Prieina arčiau merginos ir sušnibžda.
-Galbūt tu jam tik žaisliukas...
Perbraukia pirštu Demetriui per skruostą ir kiek atsitraukia.Laukdama jo reakcijos Heidi nustato bejausmę veido išraišką.

*Suprasdamas, kas jam gresia, jis apsikabina lili
ir kuri laika tyli. Heidi pirstui palietus jo skruosta,
Demetri sudreba, taciau nieko nedaro, bijodamas
ne tiek del saves, kiek del lili. Jis prisglunda kiek
stipriau prie savo mylimosios ir nedrasiai taria.*
'Heidi, atleisk, nenoriu nieko skaudinti, ypac savo
seimos - Volturiu, bet bijau, jog tavoji sirdis per
daug velai atitirpo. Nezinia kas butu, jeigu butum
atsakius i mano jausmus anksciau. Bet dabar jau
velu - viskas visai kitaip. As labai taves atsiprasau'
*Su siokia tokia baime Demetri letai isberia zodzius.
Tuomet palenkia galva prie lili ausies ir susnibzda*
'Kad ir kas benutiktu.. Negelbek manes. As tave
visa savo sirdimi myliu. Saugok save, lili. Saugok..'
*Kuo greiciau tai istaria ir vel pakelia akis i Heidi.
Demetri paleidzia lili ir praveres ndureles, ideda
i lektuva dezute, kurioje yra ziedas su kukliu mazu
deimantu. Tuomet jis uzdaro dureles, ir perbraukia
lili lupas savosiomis. Demetri nenoriai atitraukia akis
nuo jos, taciau galiausiai jis atsistoja pries Heidi,
uzstodamas ir tarsi gindamas lili. Jis tyliai atsidusta.*
'Isdrysi? Nejaugi as tau TOKS reikalingas?'
*Stengiasi kuo drasiau kalbeti su ta, kurio marionete
jis netrukus gali tapti. Demetri uz nugaros dar suima
lili rankas ir jas laiko, taciau zino, kad netrukus tures
jas paleisti ir gal but negales pamatyti savo Dzuljetos*

*Lili islindus is uz jo, jis tiesiog stebejo merginu ginca, kiek
prisibijodamas kad Heidi nepultu lili. Demetri buvo visiskai
pasiruoses padaryti bet ka del sios merginos. Jis nenorejo,
kad lili isikunytu i Heidi, nes sis jos triukas paprastai jam
reiksdavo tai, jog ji pabegs, o jis niekaip negales jos surasti
ir kankinsis uzsisklendes savyje, kol pagaliau ji islys is
svetimo kuno ir jis supras kur ji yra. Tokiu atveju jis eilini
karta lektu pas ja, nes trokstu ja pamatyti, apkabinti.
Apskritai siuo metu Demetri visiskai nenorejo jokiu galiu.
Ir tiesa sakant viskas turejo buti ne taip. Lili turejo buti
blaiva, Heidi turejo nei kvapo nebuti, Aro lektuvas turejo buti
pilnas degalu ir jiedu jau seniausiai turejo lankyti visus
pasaulio miskus is eiles. Galbut, jei ne ta neaiski Aro zinute,
jie jau butu paskutiniajame miske ir ten saldziai burkuotu, o
dabar viskas atvirksciai. Jis pajuto siokia tokia nevilti, gal
liudesi, ir nuleido galva. Retkarciais, prikandes lupa, jis dar
zvilgteldavo tai i lili, tai i Heidi ir vel i zeme. Jo nuotaika subjuro.
Kazkiek dar guode ka tik ivykes bucinys ir sirdi glostantys lili
zodziai. Jam buvo be galo gera girdeti kad jis jai brangus.*

Heidi isteriškai nusikvatojo iš lili menkų ketinimų gintis ir tarė švelniu,bei hipnotizuojančiu tonu.
-Iš žemės ir dangaus atėjom,į žemę ir dangų grįšim,tik kai kas tam kelyje gali pasiklysti...
Pakėlė savo violetines akis į lili.
-Lilit,mieloji,juk seniai žinai,kad tau mūsų šeimoje ne vieta.Ypač nedora grobti jausmus,kurie buvo skirti visisškai ne tau.
Pasakiusi priėjo prie Demetrio.
-Demi,mielasis.
Suimė jo veidą rankomis ir privertė pažvelgt jai tiesiai į akis.
,,Dabar Heidi,,-tarė pati sau.
Ir taip,Heidi tai padarė.Užleido amžiną iliuziją Demetriui...
-Būk su kuo nori būti.
Pasakiusi paleido jo veidą ir paskutinį kartą pažvelgdama į Lili išlingavo iš čia.Ji žinojo,kad dabar Demetris atseks paskui ją.
Juk ji tiek laiko kaupėsi tam,ką padarė dabar.Tai buvo pati stipriausia ir ilgalaikė iliuzija,kokią tik Heidi buvo dariusi.
,,Kokia tu nedorėlė,,-pamąsčiusi nusikrizeno ir dingo.

*Neatsake i lili apsikabinima. Giliai jaute, jog
visai nenori jos skaudint, taciau kunas neklause.*
'As jai istikimas..'
*Tartum koks uzprogramuotas robotas pasake ir
nueme lili rankas, neatitraukdamas akiu nuo Heidi.
Jis pradejo letai eiti link jos, neatsisukdamas ir
nedvejodamas, nors sirdy uz tai jautesi toks be galo
prasikaltes. Jis norejokrist ant keliu ir likti cia, kur
yra kol pasibaigs iliuzija. Deja jo kunas jam to neleido*

*Begte isbega prie lektuvo ir
staigiai atveria dureles. Is kart
pamate dezute ir susikeike.
Jis dar uzuode jos kvapa, todel
dar sugebejo ja susirasti. Jis
uzsimerkes tai ir padaro. Tada
nubega iki savo seniai paliktos
kieme Carrera GT ir isvaziuoja,*

*Atvaziuoja ir vel gadindamas masina,
sustabdo ja uztraukdamas rankini. Jis
islipa ir isoka pro Heidi kambario langa
i vidu. Demetri tiesiog degte dega pykciu.*

*Isbeges isoka i savo Carrera
ir savo galios pagalva susiranda
Heidi. Linktelejes sau, jis uzveda
varikli ir svelniai pajuda link upes*

*Atvaziuoja ir uzuodus lili kvapa,
jam suvilpa lupa. Jis akimirka
pasimegauja kvapu ir nubega i pili*

*Isejo i lauka ir pamates jau matyta
vaizdeli, nusijuoke*
'Kazkur tai jau maciau...'
*Letai prieidamas tare.*
'Dabar pagal scenariju turetu ivykti taip.'
*Paeme lili pirsta ir taip istepa savo
veida tepalais*
'O daber as tureciau nusinesti tave i vonia..'
*Nusisypso jai lengvai flirtuodamas*
'O ten turetum mane aistringai pabuciuoti ir
perspeti, kad nezaisciau su seima'
*Sypsosi jai visdar laikydamas jos ranka*
'Ar tu tikrai neapsigalvojai?'
*Pakele viena antaki, visdar atsipalaidaves.*

*Išėjo iš pilies.Veide tvyravo pyktis.Eidamas pastebėjas Lili tik iššiėpė dantis ir nuėjo kur akys vedė*
*Bet sustojo vidury kiemo ir stovėjo lyg granito statulą*

*Atsisuko i jų pusę*
-Lili tave nužudyti noriu dėl to kad palikai mus.
*Žengė žingsni arčiau jos*

*Atejes vis dar ruko cigara. Atsistoja tarp Marko ir Lili*
Taip ir maniau
*Pasisuka i Marka*

*Atsisuka i Aro*
-O didysis vada išvyksta.
*Atsisuka i Lili*
-Nu kad buvai sargybinė kuri buvo naudinga.
*Priėjo prie jos*