Apleistas Dvaras

- Matai? net jis žino, kad tai ne pokštas, tai tiesa.
atsisuko i Volturį.
- Tu manai, kad ji nori gyvent kaip iki šiol, žinodama, jog jis gyvas? rimtai?

*Atsisuka i lili ir tuoj pat nurimsta*
''man nesvarbu ar jis gyvas ar ne.
jis ne cia ir man to uztenka..''
*nuleidzia akis ir stebi lili plastaka,
apie kazka itemptai galwodamas*

- Matai? tai tiesa...- burba,- lils, žinau, savom akim mačiau kas tarp jūs buvo. žinau, kad gerai darau, tau sakydamas.

*Pavarto akis*
''Jus issiaiskinkit, o as palauksiu
ten, kur buvo labai gera..
kol nepasmirdo..''
*debteli i charlie*
''as jos neverciu nieko daryti. as
palieku laisve rinktis ko ji pati nori.''
*kiek sugeba ramiau istaria ir
praveres duris ieina i vidu.*

dėpteli į Demetrijų..
- Lils, aš pats jį mačiau. savom akim. Port ANdžele, prieš porą dienų.. tą dieną gimė Arielė, ir aš visai užmiršau.

- žinau!!!!! mažutė miela, smulki, pats gražiausias, ir mieliausias kudikis, koki esu matęs.
Šokineja iš laimės vien pasakodamas.
- angelėlis. spurgelis. laikiau tik kartą, bet gaš kokia ji miela. spėju, kokie 7 kilogramai su puse.... mano mažasis krapelis... padangytė... cukriukas... zefyriukas...
Užsisvajoja ir ima čepsėti.

- Lils, aš nejuokavau. Aš mačiau ji, kalbejau su juo.... trumpai, taciau jis nemire, galiu garantuoti.

*Iejes, pakeliui i svetaine,
nervu apimtas nuspyre seniai
nudziuvusia gele. vazonas duzo ir
demetri greitu zingsniu nuejo i
svetaine kur krito ant sofos
bei eme tyrineti nuostabias lubas.*

- Taip atrodo, nes jis specialiai manęs paprašė nieko nesakyt. dabar galvoju pasiteisinimą, kitaip Beniukas man su savo žaibais tikrai šikną ištaškys.

- ewww, Lils, tu baltesnė nei paprastai, - priėjo ir palietė jos skruostą,- ir man nepatinka tavo akys. Lili? Ew, Lili!

- Ei, lils,- priklaupė šalia,- velnias, tu mane gąsdini. Ei, nusišypsok, juk tu visą laiką šypsais!!- negal4damas sugalvoti nieko geriau ėmė purtyti ją už pečių,- Lili. come on, Lili, t u gi tvirta, pažiūrėk į mane, nusišypsok, ir pradėk kurt planus, kaip keršysi Benui. Na Lili... Nu!
Bandė atplėšt rankas jai nuo veido.

- Aha,- atsistojo,- galiu lažintis, kad daba užsiimsi abra kadabra ir išsiaiškinsi pati. BEt god, man nepatinka tavo akys.

- Ew ew ew, Lili, čia ne tu,- pagriebė ją už riešų ir akim parode i suvilkejusias ausis,- aš galiu tave sužeisti. arba tu mane. Juk puikia žinai, kad šitą pykti lieji ne ant to asmens. ne aš tave apgavau ir palikau manyti, jog numiriau.

- Ojojojoj,- nekaltai apsidairė ir atidares duris įėjo,- man atrodo, ji truputį supyko. Labai, jei tiksliau....- pasikasė sprandą,- neturi cigaretės?

((nekreipk i ja demesio, namie vargsei knisa prota, tai dramas per postus reiškia.))

*Atsisuko į Charlie ir numetė
žvilgsnį į kažkieno paliktą seną
Atros cigarečių pakelį.*
"Ten gal yra.."
*Sumurmėjo ir pakilęs "įsijungė"
savo galvoje esantį GPS. Nieko
nelaukdamas išėjo.*

*Pasišokinėdama iš už medžių pasirodo Elizabeta. Jos plaukai kedenami vėjo užkrito ant akių. Lengvu rankos judesiu juos užkišo už ausies.*
'-Plačiai atmerk akis,
O, demone nakties.
Aš pelenu virstu
Ir tyliai išnykstu.
Dabar kai nieko nebėra
Visur tylu...
Ramu...
Aš tyliai išnykstu...'
*Ji tyliai ištarė ir nusijuokė. Skaidrus it krikštolas juokas atsimušė į seno dvaro užkampius ir nuskriejo tolyn. Eli priėjo prie pat lango ir žvilgtelėjo vidun.*
'-Tuščia'-*pusbalsiu ištarė ji. Kiek paėjusi į šoną atsisėdo ant žolės. Iš kuprinės išsiėmė popieriaus bloknotą ir pieštuką. Patyrinėjusi dvaro fasadą ėmė piešti.*