Parkas

Chelsea žiūrėjo tolyn. Netoliese vaikščiojo grupelė žmonių. Chels tingiai atsiduso.
- Esi alkanas? - pasidomėjo.

-Ne, bet jei nori eik, - atsitraukė nuo jos ir isižiurėjo i besilinksminančia grupele iš kurios tikriausiai tuoj pasitrauks vienas žmogus.Atsiduso.

- Nea. - šyptelėjo.
- Aš irgi nealkana. Tik šiaip pasidomėjau. - pasakė tingiai spoksodama tolyn.
- Oooh... Nebegaliu pakęsti tokių dienų. Nėra ką veikti. - nepatenkinta pareiškė.

-Tai bent jau eik pasilinksimk, užsivyk juos, tol kol musu jie dar nepastebėjo, - pakraipė galva.

- O kas jei ir pastebės? - vyptelėjo Chels.
- Dar geriau. Įdomiau bus. Turbūt... Nors vargu ar pamatys mus čia... - sumurmėjo.

-Jo koks sirtumas, - atsiduso ir pasiremė galva.

Chelsea žiopsojo tolyn. Grupelė žmonių ėmė bėgioti. Matyt kažką žaidė. Chels tiksliai negalėjo nusakyti ar tai vaikai ar suaugę, ar paaugliai. Vaikinas bėgdamas drėbėsi žemėn. Chelsea išspaudė menką šypsenėlę...

Jis pirštu parodė i nudribusi vaikėza ir pradėjo kvatotis, net atsilošė per šaka.

Chelsea vyptelėjo.
- Būtų dar geriau, jeigu tai būtų vampyras. - sukikeno.
- Net nežinau ar vampyrams įmanoma būti tokiems... Ar jiems įmanoma nugriūti bėgant... - susimąstė.

-imanoma, tik reikia nežiurėti kur bėgi ir ka žinau, elktis žmogiškai, - patraukė pečiais ir vėl debtelėjo i juos.

Chelsea nusijuokė.
- Nežinau, nežinau... Tu turbūt žinai, ką kalbi. - vyptelėjo ir atsistojusi ant šakos žengė žingsnį priekint ir grakščiai nusileido ant žemės. Apsidairė.
- Ką čia nuveikus?... - sau pati murmėjo spoksodama tolyn.

Jis tap pat stryktelėjo ant žemės ir apsidairė.

Chelsea pažvelgė į jau matytų žmonių grupelę. Ant nukritusio vaikino jau gulėjo visi draugai ir juokėsi. Jų balsai skambėjo per visą mišką. Chels nusijuokė.
- Tą vaikiną tuoj sutraiškys...

-Gal prisidėkim? - šyptelėjo ir paėjo viena mini žingsniuka.

- Prie traiškymų? - sukikeno.
- Gerai. - palinksėjo.

-Panelėms pirmenybė, - mostelėjo link kruvelės.

- Aha, tik todėl, kad bijai. - parodė liežuvį ir nutipeno link besijuokiančių žmonių grupelės, kuri net nepastebėjo atėjusios Chels.

-Beabejo, kad bijau, myžu i kelinias, net nenutuoki, - nusivaipė ir vėl užšoko ant šakos.

- Matosi. - šūktelėjo Chels, atkreipdama grupelės žmonių dėmesį. Šie vis dar besijuokdami nužvelgė Chelsea.
- Hei, mergyt, nori prisidėt? - besijuokdamas pasiūlė vaikinas šviesiais plaukais.
- Prisidėčiau, tik man rodos iš to, kur apačioj, tuoj nieko neliks. - nusijuokusi pareiškė Chelsea, žiūrėdama į ranką po žmonėmis iškišusį vaikiną.

Dar kažka pasimaivė ir persisveres stebėjo, kikeno, vėl murmėjo, kol nušoko ir priėjo prie ju.
-Žaidimai..?

Chelsea spoksojo iš šono, kai kažkokia tamsių, garbanotų plaukų mergina priėjo prie Afton ir paėmusi jį už rankos ėmė vesti prie visų. Ji buvo girta, tačiau tai jai nesutrukdė temti Afton'o prie kompanijos.
- Einam einam, bus smagu. - neaiškiai murmėjo ji.

-Ka sakiai negridžiu? - jis užspiegė ziauriai garsiai ir leidosi tempiamas, dar spėjo ir Chels pamojuot.

Chelsea juokėsi. Mergina pati vos paėjo, o temdama Afton'ą atrodė tikrai juokingai.
- Einam einam, - murmėjo juodaplaukė temdama vampyrą.
- Tu šaltas. - sustojusi pareiškė.
- Bet tai yra gerai.. - pasakė tėkšdamasi žemėn ir priglausdama Afton ranką prie įraudusio veido.
Chelsea tuo metu žiūrėjo į kitus jaunuolius, ir tą nelaimingą prispaustąjį, kuris jau maldavo, kad nuo jo nuliptų.

-Fu, - jis patraukė ranka ir vargiai atsistojo.
-Pagulėk tau reikia, - šyptelėjo ir nuėjo prie Chels.
-Ka jie čia daro tam negyveliui?

- Man atrodo... Iš jo tuoj liks šlapia vieta... - užsigalvojusi pasakė Chels. Kai iš kitos pusės prie Afton šliaužė girtoji mergina.
- Neeee.... Nepalik manęęę.s.... - murmėjo ji, pagaliau paimdama Afton už kojos. Chelsea nusijuokė.
- Oho, atrodo įsitaisei gerbėją.